2013 m. vasario 21–24 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius).
Antrą kartą Vilniaus knygų mugėje dalyvausianti Lietuvos muziejų asociacija kviečia į stendą, kuriame lankytojų laukia ne tik galimybė įsigyti įvairių muziejų leidinių, bet ir gauti šviežiausią informaciją apie ekspozicijas, parodas, renginius, edukacines programas. Veiks ir improvizuota fotoateljė „Sustok, akimirka!“, kurioje lankytojai galės pakeliauti laiku – įsiamžinti nuotraukoje, pasipuošę istoriniu kostiumu ar jo detale. Jungtiniame stende savo leidinius pristatys šešiolika muziejų. Išsamiau svetainėje www.muziejai.lt.

Informacinis-metodinis-šviečiamasis leidinys, skirtas Lietuvos muziejininkams, dirbantiems ar besirengiantiems dirbti kultūros paveldo objektų skaitmeninimo, skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo, sklaidos ir elektroninės leidybos srityse.
Sudarė: Danutė Mukienė
Tekstų autoriai: Ernestas Adomaitis, Vaidotas Aukštaitis, Skirmantė Kvietkauskienė, Danutė Mukienė, Laura Patiomkinaitė, Donatas Saulevičius, Dalia Sirgedaitė, Giedrė Stankevičiūtė
Dizainerė Indrė Aleliūnaitė
Išleido Lietuvos dailės muziejus
Vilnius, 2009 m., 96 p.
Spausdino UAB „Petro ofsetas“
Tiražas 300 egz.
Knygos išleidimą rėmė: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Turinys

Giedrė Stankevičiūtė, dr. Donatas Saulevičius. MINERVA skaitmeninio kultūros turinio kūrimo programų techninių gairių santrauka. Gairių versija 2.0. 2008 m. rugsėjo mėnuo. Atsisiųsti >

Giedrė Stankevičiūtė. Europeana – skaitmeninė visos Europos biblioteka. Atsisiųsti >

Giedrė Stankevičiūtė. Trumpa skaitmeninimo proceso Estijoje apžvalga. Atsisiųsti >

Giedrė Stankevičiūtė. Trumpa kultūros paveldo skaitmeninimo proceso Latvijoje apžvalga. Atsisiųsti >

Danutė Mukienė, Dalia Sirgedaitė, Laura Patiomkinaitė. Portalo „Lietuvos muziejai“ ir eksponatų informacinių sistemų duomenų bazių tekstų rengimo rekomendacijos. Atsisiųsti >

Vaidotas Aukštaitis, Ernestas Adomaitis. Muziejams rekomenduojamos įsigyti kompiuterinės technikos parametrai.Atsisiųsti >

Dr. Donatas Saulevičius. Eksponato (elektroninio katalogo vieneto) aprašas, skirtas LIMIS [projektas]. Atsisiųsti >

Skirmantė Kvietkauskienė, Danutė Mukienė. Vaizduojamosios dailės eksponato išsamaus aprašo, skirto LIMIS duomenų bazės viešai prieigai internete, struktūra [projektas]. Muziejuje planuojamų skaitmeninti eksponatų sąrašas [forma]. Atsisiųsti >

Skirmantė Kvietkauskienė, Danutė Mukienė. Biografijos teksto, skirto LIMIS duomenų bazei, struktūra [projektas]. Atsisiųsti >

Vaidotas Aukštaitis, Danutė Mukienė, Skirmantė Kvietkauskienė, dr. Donatas Saulevičius. Muziejuose skaitmenintų eksponatų skaitmeninių vaizdų parametrai [rekomendacijos]. Atsisiųsti >

Giedrė Stankevičiūtė. Kultūros paveldo objektų skaitmeninimo projektų galimi finansavimo šaltiniai. Atsisiųsti >

Turinys

Dalia Sirgedaitė, Giedrė Stankevičiūtė. Lietuvos muziejų dalyvavimas kultūros paveldo objektų skaitmeninime, nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. Atsisiųsti >

Donatas Saulevičius. Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) apibūdinimas. Atsisiųsti >

Donatas Saulevičius. Europeana metaduomenų semantikos specifikacija. Atsisiųsti >

Giedrė Stankevičiūtė. ATHENA – priėjimas prie kultūros paveldo tinklų visoje Europoje. Atsisiųsti >

Dalia Sirgedaitė, Giedrė Stankevičiūtė. Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) komitetų veikla. Atsisiųsti >

Donatas Saulevičius. ENRICH projektas. Atsisiųsti >

Giedrė Stankevičiūtė. Getty centro veikla. Atsisiųsti >

Danutė Mukienė. CALIMERA projektas ir „Sėkmingos veiklos gairės“. Atsisiųsti >

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijos patvirtinimo“ (2009 m. gegužės 20 d.). Atsisiųsti >

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategija (2009 m.). Atsisiųsti >

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 493 „Dėl Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (2009 m.). Atsisiųsti >

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcijos patvirtinimo“ (2005 m. rugpjūčio 25 d.). Atsisiųsti >

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija (2005 m.). Atsisiųsti >

Turinys

Danutė Mukienė. Kultūros paveldo skaitmeninimo politika Lietuvoje ir realūs žingsniai. Atsisiųsti >

Dalia Sirgedaitė. LIMIS klasifikatoriai, tezaurai ir jų kūrimo metodika. Atsisiųsti >

Agnė Pulokaitė. Vienakalbių ir daugiakalbių sisteminių žodynų rengimo ir tvarkymo gairės – lietuviškai. Atsisiųsti >

Dalia Sirgedaitė. LIMIS Raktažodžių žodyno rengimas. Atsisiųsti >

Agnė Rymkevičiūtė. Archeologijos tezauras. Atsisiųsti >

Justina Augustytė. Medžiagų klasifikatorius ir Eksponatų pagaminimo/ atlikimo technikų klasifikatorius. Atsisiųsti >

Irmantė Rabačiauskaitė. LIMIS Kalbų klasifikatorius ir Tautybių klasifikatorius. Atsisiųsti >

Danutė Mukienė. LIMIS Personalijų žodynas. Atsisiųsti >

Danutė Mukienė. Lietuvos muziejų virtualių parodų sistema (LM VPS). Atsisiųsti >

Donatas Saulevičius. Vaizdo ir garso medžiagos tvarkymas. Atsisiųsti >

Donatas Saulevičius. Programų paketo „FreeStudio“ panaudojimas ruošiant vaizdo medžiagą viešinti daugialypėje terpėje. Atsisiųsti >

Ernestas Adomaitis. LIDO standartas. Atsisiųsti >

Giedrė Stankevičiūtė. Muziejų eksponatų skaitmeninimas Čekijoje. Atsisiųsti >

Giedrė Stankevičiūtė. Muziejų galimybės dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Atsisiųsti >

Lauras Anusevičius. Muziejams rekomenduojama fotografavimo, kompiuterinė ir kita biuro įranga. Atsisiųsti >

Rasa Strolytė. Kultūros paveldo skaitmeninio turinio sklaida Lietuvoje: projekto vykdytojų požiūris. Atsisiųsti >

Turinys

Danutė Mukienė. Į interneto vandenyną – kartu su kapitonu.  Atsisiųsti >

Margarita Gaubytė. Lietuvos muziejų interneto svetainių tyrimo rezultatai. Atsisiųsti >

Skaidra Vaicekauskienė. Rezultatas turi džiuginti ir kūrėjus, ir svetainės lankytojus arba Kokius atrankos ir vertinimo metodus bei kriterijus reikėtų taikyti renkantis informacijos sklaidai muziejų interneto leidiniuose reikalingas priemones, sudarant jų struktūrą, parenkant dizainą, viešajam naudojimui skirtas paslaugas? Atsisiųsti >

Marius Jonila. Muziejus virtualioje erdvėje. Atsisiųsti >

Ernestas Adomaitis. Naujų paslaugų integravimo galimybės Į seniau sukurtas ir naujai kuriamas muziejų interneto svetaines. Atsisiųsti >

Andrius Valužis. Muziejaus ir jo lankytojo komunikacija: socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“. Atsisiųsti >

Giedrė Asin Marco. Ispanijos muziejų interneto leidiniai. Atsisiųsti >

Ernestas Adomaitis. „Linked Heritage“ projektas – galimybė pateikti skaitmenintą kultūros paveldą kokybiškiau. Atsisiųsti >

Donatas Saulevičius. Planuojamų saugoti skaitmeninių bylų parametrai ir formatai [rekomendacijos]. Atsisiųsti >

Europos kultūros paveldo skaitmeninėje bibliotekoje „Europeana“ jau galima rasti daugiau kaip 15 mln. visos Europos kultūros institucijų pateiktų kultūros paveldo objektų. Šioje skaitmeninėje bibliotekoje iškart po jos pristatymo 2008 m. buvo 2 mln., o 2010 m. pasiektas  10 mln. skaitmeninių objektų skaičius. 2011–2015 m. strateginiame „Europeanos“ plane iškeltas tikslas 2015 m. turėti 30 mln. objektų.

„Europeana” talpina įvairaus formato visų atminties institucijų saugomų kultūros paveldo objektų vaizdus.  Skaitmeninės fotografijos, žemėlapiai, tapybos darbai, muziejų objektai ir kiti atvaizdai sudaro maždaug 64 % „Europeanos“ kolekcijos; 34 % šio rinkinio dalies skirti suskaitmenintiems tekstams, tarp kurių daugiau kaip 1,2 mln. knygų – jas galima peržiūrėti internete, taip pat ir parsisiųsti; vaizdo ir garso medžiaga šiuo metu sudaro mažiau nei 2 % kolekcijos.

Lietuvos muziejai į „Europeanos“ portalą turinį teikia per ATHENA projektą, kuris skirtas muziejų turiniui viešinti ir jau yra pateikęs apie 2 mln. skaitmeninių muziejų objektų į „Europeaną“ (tai pats didžiausias „Europeanos” turinio telkėjas). 2009 m. ATHENA partneriu tapo Lietuvos dailės muziejus (LDM), o 2011 m. pradžioje prie projekto prisijungė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Šiaulių „Aušros” ir Lietuvos jūrų muziejai. „Europeanoje” jau rodomi Lietuvos muziejuose sukaupti lietuvių liaudies meno eksponatai (1093 eksponatų skaitmeniniai vaizdai ir aprašai).

Skaitmeninė Europos biblioteka papildyta ir kitų Lietuvos muziejų bei kultūros įstaigų saugomo kultūros paveldo pavyzdžiais. Pavyzdžiui, Biržų krašto muziejus „Sėla“ pateikė 5 700 eksponatų iš XIX–XX a. fotografijų rinkinio ir muziejaus archyvo, kuriose užfiksuotas Biržų miestas, Biržų pilis ir susijusios istorinės asmenybės; Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus „Europeanos“ kolekciją papildė – 2 000 afišų iš XIX a., kurios atspindi reikšmingą Lietuvos istorijai spaudos draudimo laikotarpį, yra atspausdintos lenkų bei rusų kalbomis.

„Europeanoje” taip pat galima rasti ankstyvuosius lietuvių literatūros kūrinius, pavyzdžiui, Martyno Mažvydo katekizmą, o dar daugiau senųjų Lietuvos literatūros pavyzdžių – nuo Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ iki Simono Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ – prieinama „Europeanos“ virtualioje parodoje „Skaitanti Europa“, kuriai Europos valstybių nacionalinės bibliotekos atrinko 1 000 reikšmingiausių knygų.

Daugiau apie „Europeaną“ – 2010 m. lapkričio 18 d. Europos Komisijos spaudos pranešime ir„Europeanos“ portale.

Pagal „Europeanos“ informaciją ir naujienlaiškius parengė G. Stankevičiūtė
2011 m. vasario 18 d.

Šių metų balandžio mėnesį parengta „Europeanos” 2010 metų ataskaita jau paskelbta internete. Ataskaitoje apžvelgiami svarbiausi praėjusių metų pasiekimai ir ateities planai. 2010 m. pabaigoje „Europeanos“ portale buvo galima rasti 15 mln. kultūros ir mokslo sričių skaitmeninių objektų. Aktyviai bendradarbiaujant muziejų, bibliotekų, archyvų ir audiovizualinių kolekcijų tinklams, „Europeanos“ užsibrėžtas tikslas sukaupti 10 mln. skaitmeninių išteklių buvo viršytas 1,5 karto. Duomenis „Europeanai“ pateikė 1500 įvairių organizacijų su 80 turinio telkėjų pagalba. ATHENA projektas, prie kurio prisijungė ir Lietuvos muziejai, „Europeanos“ ataskaitoje minimas kaip vienas didžiausių turinio telkėjų. Daugiausia turinio „Europeanai“ kol kas yra pateikusios Prancūzija ir Vokietija (po 17 % visų „Europeanos“ objektų).

2010 m. spalį buvo įkurta Turinio tiekėjų ir telkėjų taryba (Council of Content Providers and Aggregators CCPA), kuri atstovauja turinio tiekėjams sprendžiant strateginius ir praktinius klausimus su „Europeanos“ fondu ir „Europeanos“ biuru. 2011 m. prie Tarybos prisijungė ir Lietuvos dailės muziejus.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad šiais metais rengiamas „Europeanos“ duomenų modelis EDM bus suderintas su visais standartais ir leis kultūros paveldo įstaigų sukuriamus duomenis ateityje vystyti kaip susietus duomenis (Linked Open Data). „Europeana“ siekia, kad jos portale sutelktus ir praturtintus duomenis turinio teikėjai bei partneriai vėl panaudotų per taikomųjų programų sąsajas API ir paieškos sąsajas (widgets) savo edukacinėse ir kultūrinėse interneto svetainėse. 2010 m. buvo įgyvendinti 6 pilotiniai API pritaikymo partnerių interneto svetainėse projektai. Tai svarbus žingsnis į priekį siekiant, kad Europos kultūros paveldas būtų reikalingas ir prieinamas jos vartotojų ištekliuose – mokyklų, bendruomenių interneto svetainėse, interneto dienoraščiuose.

2010 m. „Europeana“ pristatė pirmąsias virtualias parodas: „Art Nouveau“ bei „Skaitanti Europa“. Svarbus žingsnis – nauja „Europeanos“ portalo versija 2.0, kuri bus įdiegta šių metų rugpjūčio mėnesį ir taps naujo 30 mėnesių trukmės „Europeanos“ vystymo projekto pradžia. Pasak Europos Komisijos viceprezidentės Neelie Kroes, „Europeana“ tapo labiausiai matoma Europos Sąjungos skaitmeninio paveldo išraiška“.

Daugiau apie „Europeaną“ Giedrės Stankevičiūtės tekste „Europeana – skaitmeninė visos Europos biblioteka“  >

Pagal „Europeanos“ 2010 m. metinę ataskaitą parengė G. Stankevičiūtė

2011 m. gruodžio 1 d. „Europeana“ paskelbė naują dokumentą – antrą baltąją knygą „Geltonos pienininkės problema: perspektyvus verslo modelis su atvirais metaduomenimis“. Šis dokumentas yra kultūros paveldo ekspertų diskusijų rezultatas (per vienerius metus surengta 20 susitikimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip  200 partnerių). Baltosios knygos pavadinime minimas Jano Vermero darbas „Pienininkė“, kuris saugomas Amsterdamo Rijksmuseum. Muziejaus darbuotojai surado apie 10 000 menkos kokybės geltonų paveikslo kopijų internete. Kaip sustabdyti tokių nekokybiškų kopijų platinimą, sugrąžinti kūriniui tikrąsias spalvas ir ką daryti, kad jo gerbėjai nebeklausinėtų, kodėl muziejaus parduotuvėje parduodamų plakatų ir reprodukcijų spalvos ne tokios ryškios? Rijksmuseum išsprendė šią problemą: internete paskelbė aukštos kokybės skaitmeninį „Pienininkės“ vaizdą su atvirais metaduomenimis, todėl buvo paprasta pateikti nuorodas į jį ir persiųsti. „Atverti savo duomenis – tai geriausia ką galime padaryti, gindamiesi nuo „geltonos pienininkės“, – sako Rijksmuseum atstovai.

Baltoji knyga parengta siekiant atsižvelgti į bibliotekų, muziejų, archyvų ir garso bei vaizdo įrašų saugotojų poreikius. Jiems reikalingas naujas verslo modelis, kuriame būtų įvertintos šiuolaikinių skaitmeninimo procesų teikiamos galimybės, o ne vien įprastiniai savininkų interesai. Ekspertų išvadose teigiama, kad „atvirų duomenų mainai ir atviros sklaidos nauda atsveria grėsmes“. Europos Komisija pasisako už tai, kad viešojo sektoriaus sukurti duomenys turi būti prieinami nemokamai ir tapti medžiaga pažangiam pakartotiniam jų panaudojimui. Tai skatina skaitmeninę ekonomiką, kuria naujas darbo vietas ir teikia socialinę bei ekonominę naudą.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Skaitmeninei darbotvarkei Neelie Kroes pritaria atvirų duomenų iniciatyvai: „Europos kultūros institucijos diskutuoja dėl jų skaitmeninių objektų pakartotinio panaudojimo, pavyzdžiui, viešai prieinamų kūrinių skaitmeninių kopijų ir institucijų sukurtų metaduomenų. Raginu kultūros įstaigas atskleisti savo duomenis ir stengtis, kad viešam naudojimui skirtų kūrinių skaitmeninės kopijos būtų lengvai prieinamos ir panaudojamos pakartotinai. Šiandieną tai būtina tam, kad pasinaudotume naujomis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis. Juk vieša prieiga prie mūsų bendro paveldo, jos nauda visuomenei yra kultūros institucijų gyvavimo prasmė.“

Baltojoje knygoje pateikiama keletas sektinų pavyzdžių. Tai organizacijos, kurios pirmosios palaikė atvirų duomenų  iniciatyvą – Jeilio universitetas, Vokietijos nacionalinė biblioteka, Kembridžo universitetas ir Britų muziejus. Kiti duomenų tiekėjai seka jų pėdomis. Pasirašydami naująją „Europeanos“ duomenų mainų sutartį, 20-ies milijonų „Europeanos“ skaitmeninių objektų tiekėjai prisideda prie atviro licencijavimo ir skatina originalios medžiagos panaudojimą inovacijoms.

„Europeanos“ duomenų mainų sutartis yra pagrindinis „Europeanos“ licencijavimo metmenų (angl. Europeana Licensing Framework) instrumentas. Šis dokumentas paskelbtas 2011 m. gruodžio 1 d. Juo deklaruojama „Europeanos“ pozicija dėl atvirų duomenų, viešai prieinamų duomenų ir vartotojų teisių bei pareigų. Šio dokumento tikslas yra standartizuoti su teisėmis susijusią informaciją ir praktiką. Informaciją panaudoti norintys vartotojai turi žinoti, ko iš jų tikisi institucijos, kurių duomenys pateikti „Europeanai“.

Informaciją pagal 2011 m. gruodžio 1 d. „Europeanos“ pranešimą spaudai parengė
LDM filialo LM ISC LIMIS administratorė ir
atstovė tarptautiniams ryšiams Giedrė Asin Marco