2016 02 12
Lietuvos muziejai kviečia šalies gyventojus, kolekcininkus, institucijas ir organizacijas atverti savo archyvus ir sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentiniu paveldu, liudijančiu Lietuvos valstybės kūrimą ir stiprinimą nuo XIX a. pab. iki 2016 metų. Raginame sudaryti galimybes šiuos kultūros paveldo objektus suskaitmeninti (nufotografuoti, nuskenuoti, aprašyti, įtraukti į duomenų bazes) ir paviešinti. (daugiau…)
Dienraštis „The New York Times“ praneša, kad Amsterdame įsikūręs Nyderlandų Valstybinis muziejus – Rijksmuseum – šiuo metu imasi koreguoti užgaulius skaitmenintų meno kūrinių pavadinimus ir aprašymus 220 tūkst. eksponatų kolekcijoje. Žodžius, kuriuos europiečiai seniau vartodavo apibūdindami kitas tautas ar žmones, pavyzdžiui, „negras“, „indėnas“, „nykštukas“, pakeis mažiau rasiškai žeidžianti terminologija.
Simonas Marisas. „Young Girl Holding a Fan“ (senasis pavadinimas: „Young Negro-Girl“). 1900. Iš Rijksmuseum kolekcijos.
„Projekto esmė yra nenaudoti vardų, kuriuos baltieji suteikė kitiems“, – sako projekto iniciatorė, Istorijos departamento vadovė muziejuje Martine Gosselink. Pirmaisiais savo gyvavimo metais projektas nebuvo rimtai vystomas. Proveržis įvyko tik prieš keletą mėnesių. Kaip teigia vyresnysis programų vystytojas ir etikos komisijos Tarptautinėje muziejų taryboje (ICOM) sekretorius Raphaelis Roigas, tai pirmas kartas, kai Europos muziejui pavyko suvienyti jėgas siekiant pakeisti skaitmenintų meno vertybių pavadinimus ir aprašymus.
„Dėl konkrečių objektų ar parodų užgaulumo turėjome skirtingų nuomonių. Tačiau, mano žiniomis, tai yra pirmas kartas, kai šitaip atvirai ir pagarbiai vyksta pavadinimų ir aprašymų svarstymas. Mes labai palaikome Rijksmuseum sprendimą“, – sako R. Roigas.
Projekte, kurį muziejus vadina „Kolonijinės terminologijos taisymu“, dalyvauja visi 12 Rijksmuseum Istorijos departamento kuratorių, kurie internetiniame vaizdų kataloge turės atnaujinti aptiktų objektų pavadinimus.
8 tūkst. objektų pristatymai buvo pakeisti dar 2013 m., atidarant muziejų po dešimtmetį trukusios renovacijos. Dėl kelių vaizdų aprašų iki šiol diskutuojama, pavyzdžiui, dėl 1594 m. nutapyto Corneliso van Haarlemo kūrinio „Batšebos maudynės“. Jo aprašyme pavartotu žodžiu „egzotiška“ apibūdinama viena iš dviejų Batšebą maudančių tarnaičių, kuri yra juodaodė.
Muziejus turi 1,1 mln. eksponatų kolekciją, ir tik apie ketvirtadalis objektų yra suskaitmeninta. Per mėnesį atnaujinama apie 200 aprašų, o kiti, tarp jų ir „Indėnai“, laukia savo eilės.
„Mūsų didžiausias rūpestis yra atsikratyti užgaulių apibūdinimų internete“, – sako projekto vadovė M. Gosselink. – „Iki šios akimirkos esame radę 132 aprašymus, kuriuose pavartotas žodis „negras“, ir tai yra gana lengva pakoreguoti. Bet ten yra ir tokių žodžių, kaip „hottentot“ – taip olandai pavadino Khoi žmones iš Pietų Afrikos, olandiškai tai reiškia „mikčius“. Tai labai užgaulu, ir tokius žodžius reikia kaip galima greičiau pakeisti.“
„Yra žmonių, kurie ant mūsų pyksta“, – tęsia M. Gosselink. – „Jie sako: „Kam tai keisti, Rijksmuseum nori būti labai politiškai korektiškas.“ Bet vien tik Nyderlanduose yra milijonas žmonių, kilusių iš kolonijinių kraštų – Surinamo, Antilų, Indonezijos. Vien tai yra pakankamas pagrindas situacijai keisti.“
ICOM atstovo R. Roigo nuomone, apsisprendimas keisti terminologiją yra sunkus, bet teisingas žingsnis. „Sunkiausia užduotis yra rasti pusiausvyrą jautriai atliepiant vaizduojamas bendruomenes ir saugant istoriją. Mano nuomone, tai yra labai sudėtinga pusiausvyra“, – sako jis.
Visą kultūros žurnalistės Ninos Siegal straipsnį rasite čia >>
Parengė Diana Stravinskienė,
LM ISC LIMIS centro administratorė
Dienraštis „The New York Times“ praneša, kad Amsterdame įsikūręs Nyderlandų Valstybinis muziejus – Rijksmuseum – šiuo metu imasi koreguoti užgaulius skaitmenintų meno kūrinių pavadinimus ir aprašymus 220 tūkst. eksponatų kolekcijoje. Žodžius, kuriuos europiečiai seniau vartodavo apibūdindami kitas tautas ar žmones, pavyzdžiui, „negras“, „indėnas“, „nykštukas“, pakeis mažiau rasiškai žeidžianti terminologija. (daugiau…)
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas 2016 m. birželio 9–10 dienomis surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Komunikacijos ir informacijos mokslai tinklaveikos visuomenėje: patirtys ir įžvalgos. III“. Konferencijos tikslas – aptarti šiuolaikinių komunikacijos ir informacijos tyrimų problematiką, surengti diskusiją aktualiomis šiai mokslų krypčiai ir šakoms temomis. (daugiau…)
Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS) informuoja, kad 2016 m. bus vykdomi muziejininkų mokymai dirbti su LIMIS, muziejuose saugomų objektų fotografavimo mokymai ir skaitmeninių vaizdų tvarkymo bei parengimo archyvavimui mokymai. (daugiau…)
2015 m. Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS (LM ISC LIMIS) centro iniciatyva buvo sukurtos elektroninės mokymo programos. Kiekvieną programą sudaro atskiros temos apie kultūros objektų fotografavimą, skenavimą, vaizdų apdorojimą Adobe Photoshop programa, eksponatų įvedimą į Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą (LIMIS), klasifikatorių, apskaitos aktų tvarkymą, autorių teises, saugomų kūrinių naudojimą ir kt. Pateikiama tekstinė informacija gausiai iliustruojama pavyzdžiais, papildoma vaizdo-garso įrašais. (daugiau…)
Nuo sausio mėn. galime laisvai naudotis daugiau nei 180 tūkst. Niujorko viešosios bibliotekos skaitmenintų vaizdų. Šiems aukštos rezoliucijos istoriniams dokumentams suteiktas public domain statusas leidžia interneto naudotojams juos nemokamai peržiūrėti, jais dalintis ir juos pakartotinai naudoti savo reikmėms. (daugiau…)
Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS, 2015 m. įgyvendindamas projektą „Interaktyvi mokymo klasė – kultūros paveldo skaitmenintojams“, įsigijo nuotolinių mokymų sistemą „SMART Bridgit“ ir pradeda ją naudoti.
Sausio 21 d., ketvirtadienį, nuo 9 iki 10 val. surengtas pirmasis nuotolinio mokymo seminaras. Jis skirtas muziejams, pateikusiems patvirtinimą, kad dalyvaus 2016 m. LM ISC LIMIS inicijuotame projekte „Skaitmeninis turinys apie Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį liudijantį dokumentinį paveldą – nacionaliniuose ir tarptautiniuose portaluose“. (daugiau…)