21. KOMPIUTERIO PROGRAMOS

21.1 Šiame modulyje sužinosite apie:

  • Kompiuterių programų kūrėjų ir naudotojų teisės;
  • Kompiuterio programos atgaminimą ir adaptavimą;
  • Kompiuterio programos dekompiliavimą;
  • Duomenų bazių naudojimą;
  • Programinės įrangos rūšis;

21.2 Kompiuterio programa

Kompiuterių programa – žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą.

21.3 Kompiuterio programų kūrėjų ir naudotojų teisės

Kompiuterių programų autoriai turi tokias pačias teises, kokias turi kiti autoriai. Turtinės teisės į kompiuterių programas saugomos tiek pat laiko, kaip ir į kitus kūrinius.

Teisė naudotis kompiuterio programa paprastai įgyjama kartu su kompiuterio programos laikmena (paketo licencija). Licencinė sutartis dėl kompiuterio programos gali būti sudaryta ir elektroniniu būdu (per internetą). Visuomet būtina atidžiai perskaityti licencinių sutarčių sąlygas ir dėl jų derėtis, kai tai įmanoma.

Naudojant kompiuterio programas būtina turėti omenyje:

  • kompiuterių programų negalima atgaminti asmeniniais tikslais, norint teisėtai jomis naudotis, reikia turėti licenciją;
  • kompiuterių programų autorių ir gamintojų teisės ribojamos tokiais būdais: ATGTĮ leidžia archyvuoti ir atgaminti kompiuterių programas adaptavimo tikslais (30 str.); ATGTĮ leidžia dekompiliuoti kompiuterių programas (31 str.).

21.4 Kompiuterio programos atgaminimas ir adaptavimas

Asmuo, teisėtai įsigijęs kompiuterio programą, turi teisę be autoriaus ar kito autoriaus teisių subjekto leidimo pasidaryti vieną tos programos kopiją ar adaptuoti programą, jei tokia kopija ar programos adaptavimas būtini tam, kad:

  1. galima būtų naudotis šia kompiuterio programa pagal paskirtį, kuriai kompiuterio programa buvo įsigyta, įskaitant programos klaidų ištaisymą;
  2. galima būtų atgaminti teisėtai įsigytą kompiuterio programos kopiją, jeigu ji yra prarasta, sunaikinta ar tapo netinkama naudoti.

Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterio programą, turi teisę be autoriaus ar kito programos autoriaus teisių subjekto leidimo išbandyti, nagrinėti ar patikrinti programos veikimą tam, kad galėtų nustatyti, kokiomis idėjomis ar principais remiasi programa ar jos sudedamosios dalys, jeigu jis tai daro atlikdamas tokius veiksmus, kuriuos atlikti turi teisę (įdiegia programą, peržiūri programos pateikiamus duomenis ekrane, perduoda ar išsaugo programos duomenis).

Jokia kompiuterio programos kopija ar adaptuota programa be autoriaus ar kito autoriaus teisių subjekto leidimo negali būti naudojama kitokiems tikslams, negu nurodyta.

21.5 Kompiuterio programos dekompiliavimas

Autoriaus ar kito autoriaus teisių subjekto leidimas nėra būtinas, kai reikia atkurti kompiuterio programos kodą ar jį išversti tam, kad būtų galima gauti informaciją, kuri užtikrintų savarankiškai sukurtos kompiuterio programos ir kitų programų suderinamumą, su sąlyga, kad:

  1. tokius veiksmus atlieka asmuo, turintis licenciją, ar kitas asmuo, turintis teisę naudotis programos kopija, ar jų įgaliotas tai atlikti asmuo;
  2. informacija, užtikrinanti programų suderinamumą, prieš tai nebuvo lengvai prieinama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims;
  3. šie veiksmai taikomi tik toms originalios programos dalims, kurios yra būtinos, kad programos būtų suderinamos.

Informaciją, gautą pagal aukščiau išvardytas nuostatas, draudžiama:

  1. naudoti kitiems tikslams, nei suderinti savarankiškai sukurtą kompiuterio programą su kitomis programomis;
  2. perduoti kitiems asmenims, išskyrus atvejus, kai būtina suderinti savarankiškai sukurtą kompiuterio programą su kitomis programomis;
  3. naudoti iš esmės panašios kompiuterio programos kūrimui, gaminimui ir komerciniais tikslais arba kitai veiklai, pažeidžiančiai autorių teises.

 

21.6 Duomenų bazių naudojimas

Teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas be autoriaus arba kito autoriaus teisių subjekto leidimo turi teisę atlikti veiksmus, numatytus autoriaus turtinėms tesėms, jei šie veiksmai reikalingi tam, kad teisėtas duomenų bazės naudotojas galėtų sužinoti duomenų bazės turinį ir juo tinkamai naudotis.

Kai teisėtam duomenų bazės naudotojui leidžiama naudotis tik jos dalimi, šio nuostatos taikomos tik tai duomenų bazės daliai.

Išleista arba viešai paskelbta duomenų bazė be autoriaus arba kito autoriaus teisių subjekto leidimo gali būti naudojama kaip pavyzdys mokymo ar mokslinio tyrimo tikslais su sąlyga, kad yra nurodomas jos šaltinis ir panaudojimą pateisina siekiamas nekomercinis tikslas, taip pat dėl visuomenės ir valstybės saugumo interesų, administraciniais bei teismo proceso tikslais.

21.7 Programinės įrangos rūšys

Visą programinę įrangą pagal jos platinimo ir įsigijimo taisykles galima skirstyti į tokias pagrindines grupes:

  • komercinė programinė įranga;
  • bendrojo naudojimo programinė įranga;
  • laisvojo naudojimo programinė įranga.

Komercine programine įranga vadinamos programos, kurias paprastai sukuria programuotojojų kolektyvai (rečiau – atskiri programuotojai) ir kurios platinamos už atlyginimą. Tokių programų įsigijimą ir naudojimą reglamentuoja kompiuterių programų apsaugos įstatymai ir kiti įstatymai.

Bendrojo ir nemokamo naudojio programinė įranga (angl. Shareware) vadinama tokia programine įranga, už kurią autoriai nori gauti nedidelį atlyginimą. Tai nurodoma programų dokumentacijoje ar jas pristatant. Už tą atlyginimą autoriai gali pateikti papildomą dokumentaciją, pranešti apie tolimesnius pakeitimus ir t. t. Tokios programos platinimas dažnai grindžiamas naudotojų garbingumu: už ją galima ir nemokėti, bet autorius paprastai prašo kiek nors atsilyginti, jei ta programa bus nausdojama nuolat. Tokiu atveju tie asmenys, kuriems perduodate šios programos kopiją, taip pat tūrėtų atsilyginti programos autoriui.

Laisvai kopijuojama programinė įranga (angl. Freeware) vadinamos programos, kurias paprastai sukuria programuotojai-entuziastai ir be jokio atlygio platina tinklo naudotojams per elektroninį paštą, naujienų grupes ir kitas elektroninio bendravinmo priemones. Nors šią programinę įrangą gali naudoti kiekvienas, jos kūrėjo autorinės teisės išlieka: šias programas galima naudoti laisvai, tačiau jas parduoti negalima. Kita panaši programinės įrangos rūšis, angliškai vadinama freesoftware, skiriasi tuo, kad bet kas gali ją modifikuoti. Todėl ji pateikiama su programų išeities tekstais. Be to, šios programos nebūtinai nemokamos. Bet kas gali jas pardavinėti, jei tik nėra kitaip nustatyta

Dauguma komercinių programų parduodamos pagal tam tikrą licenciją. Licencija paprastai nustato tokius dalykus:

  • kompiuterių, kuriuose gali būti įdiegta programa, skaičių;
  • vartotojų skaičių;
  • galiojimo trukmę (neribota arba ribota laike);

Pagal licenciją asmeninio kompiuterio naudotojas dažniausiai gali tą programą vykdyti tik savo kompiuteryje ir pasidaryti atsarginę programos kopiją. Kai kurios licencijos leidžia vartotojui turėti kelias programos kopijas skirtinguose kompiuteriuose su sąlyga, kad vienu metu nebus vykdoma skirtinguose kompiuteriuose.

21.8 Daugiau informacijos rasite:

  • http://www.infobalt.lt;
  • http://www.infobalt.lt/agentura/apsauga/apsauga.htm