18.1 Šiame modulyje sužinosite:

• Kaip įgyvendinamos autorių teisės;
• Kokie yra sutarčių su autoriais tipai ir rūšys;
• Sutartims keliamus reikalavimus;
• Kokiais atvejais kūrinį galima naudoti be autoriaus sutikimo;

18.2 Autorių teisių įgyvendinimo būdai

Autoriai savo teises į kūrinius įgyvendina dviem būdais:

• individualiai, t. y. patys naudoja kūrinius ir sudaro sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl kūrinių panaudojimo,
• kolektyviai, t. y. autorių   teises   įgyvendina   kolektyvinio   autorių   teisių administravimo organizacijos

Dėl šios priežasties, norint pasinaudoti kūriniu, reikia:

• sudaryti autorinę sutartį su autoriumi ar jo teisių perėmėju;
• sudaryti licencinę sutartį su kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacija;

ATGTĮ nustatytais atvejais galima naudotis kūriniu, neturint autoriaus sutikimo ir mokant arba nemokant jam autorinio atlyginimo

18.3 Kūrinys ir materiali kūrinio išraiška

18.4 Autorinė sutartis

ATGTĮ 39 str. pateikiama autorinių sutarčių samprata:
Pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Taigi autorinėmis sutartimis laikomos tik tokios sutartys, kurių dalykas yra autorių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas. Jei sutartimi nėra susitariama dėl autorių turtinių teisių perdavimo ar suteikimo pasinaudoti, tokia sutartis nėra laikoma autorine sutartimi (tai gali būti paslaugų ar rangos sutartis). Autorinėmis sutartimis laikomos tik tos sutartys, pagal kurias pereina ar yra suteikiamos autorių teisės į kūrinius – savarankiškus žmogaus kūrybinio  darbo rezultatus, kurie pasižymi originalumu. Todėl sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymo, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis (ATGTĮ 39 str.).

Asmuo gali sutartimi įsipareigoti konkrečioje įmonėje, nurodytu laiku, paklūstant įstaigos ar organizacijos vidaus tvarkai vykdyti konkrečias pareigas, į kurias įeina ir kūrinių kūrimas. Tokia sutartis laikytina darbo sutartimi, o autorius laikomas darbuotoju. Autorių teisių klausimai dėl darbuotojų sukurtų kūrinių bus aptariami kituose moduliuose.

Teisės pagal autorinę sutartį gali būti perduotos (suteiktos) ir atlygintinai, ir neatlygintinai. Pagal   autorines   sutartis   perduodamos   (suteikiamos)   tik   turtinės   teisės.   Asmeninės neturtinės teisės yra neperduodamos sutartimi, tačiau sutarties šalims galima susitarti dėl asmeninių   neturtinių   teisių   įgyvendinimo: pvz., kaip   bus   nurodomas   autoriaus   vardas, pseudonimas kūrinyje; kiek teisių perėmėjas yra laisvas redaguoti kūrinį (autoriaus teisė peržiūrėti redaguotą tekstą).

18.5 Autorinių sutarčių rūšys

18.6 Autorines sutartis dėl teisių perdavimo

Autorine sutartimi dėl teisių perdavimo autorius ar kitas asmuo, turintis autorių teises, perduoda visas turtines teises ar konkrečiai įvardintas turtines teises į kūrinį. Asmuo, kuriam perduodamos turtinės teisės, yra laikomas teisių perėmėju, t. y. sutartyje įvardintos turtinės teisės sutartyje numatytą laikotarpį priklauso tik jam: jis gali pats naudotis kūriniu, gali sudaryti sutartis dėl kūrinio panaudojimo su trečiaisiais asmenimis.

18.7 Autorinė licencinė sutartis

Autorine licencine sutartimi autorius ar jo teisių perėmėjas suteikia teises pasinaudoti kūriniu tretiesiems asmenims. Autorinės licencinės sutartys gali būti dviejų rūšių:

• sutartis dėl neišimtinės licencijos suteikimo (tokiu atveju kūriniu gali naudotis ir pats autorius, ir vienas ar keli licenciatai);
• sutartis   dėl   išimtinės  licencijos  (tokiu  atveju   kūriniu   sutartyje  numatytomis sąlygomis gali naudotis vienintelis licenciatas).

Vertinant šias sutarčių rūšis iš skirtingą interesą turinčių asmenų pozicijų, galima sakyti, kad autorinės licencinės sutartys naudingesnės kūrinių autoriams, nes, suteikus neišimtines licencijas, kūriniu gali naudotis platus naudotojų ratas, kūriniu gali naudotis ir pats autorius, tuo pačiu iš įvairių naudotojų gaunamas autorinis atlyginimas. Teisių perdavimo ir išimtinės licencijos atveju kūrinį gali naudoti vienintelis asmuo – sutartinis teisių perėmėjas arba išimtinę licenciją įgyjantis licenciatas, todėl tokias sutartis paprastai stengiasi sudaryti leidyklos, muzikos kūrinių leidybinės kompanijos, kurios investuoja į kūrinio išleidimą ir tikisi patirtų išlaidų susigrąžinimo ir pelno gavimo. Nors sutartis dėl teisių perdavimo ir sutartis dėl išimtinės licencijos yra palankesnės kūrinio naudotojui, ne visuomet kūrinio naudotojui yra tikslinga tokias sutartis sudaryti (šių sutarčių atveju autorinis atlyginimas yra žymiai  didesnis, negu sutarčių dėl neišimtinės licencijos atveju).

Daugeliu atvejų kūrinio naudotojui pakanka neišimtinės licencijos, kurios ypač plačiai naudojamos kolektyviai administruojant autorių teises.

18.8 Kitų tipų autorinės sutartys

ATGTĮ išskirtos dar kelios autorinės sutartys:

• Leidybos sutartys;
• Kūrinio užsakymo sutartys.

Leidybos sutartis ATGTĮ apibūdinama kaip sutartis, pagal kurią autorius ar kitas autorių teisių subjektas perduoda ar suteikia leidėjui už sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą teisę atgaminti spausdinimo ar kitokiu būdu literatūros, mokslo ar meno kūrinį, pagaminant pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti pakankamą egzempliorių kiekį ir teisę juos platinti (pvz., sutartis dėl literatūros kūrinio išleidimo knyga; sutartis dėl duomenų bazės elektroninės versijos CD forma išleidimo).

Kūrinio užsakymo sutartis ATGTĮ apibūdinama kaip sutartis, pagal kurią autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį, nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Kūrino užsakymo sutartys yra sudaromos dėl sutarties sudarymo metu neegzistuojančių kūrinių sukūrimo – iliustracijos, leidinio apipavidalinimo, interneto svetainės dizaino, straipsnio tam tikra tematika ir pan., ir teisių į juos perdavimo (suteikimo). Tokioje sutartyje šalys gali susitarti, kad visos ar kai kurios turtinės teisės į kūrinį bus perduotos užsakovui (tuomet kūriniu naudotis ir disponuoti perduotomis teisėmis į jį galės tik užsakovas), arba, kad visos ar kai kurios turtinės teisės į kūrinį bus užsakovui suteiktos išimtine ar neišimtine licencija (pastarosios atveju kūriniu galės naudotis ir autorius, jis galės suteikti ir daugiau licencijų). Autorinėje kūrinio užsakymo sutartyje būtinai turi būti aptartas autorių teisių į užsakytą kūrinį klausimas, jei to nėra – tai ne autorinė sutartis.

Jei kūrinio užsakymo sutartimi buvo susitarta dėl dailės kūrinio sukūrimo, nuosavybės teisė į dailės kūrinį, sukurtą pagal sutartį, pereina užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Teisės į kūrinius gali būti perduodamos (suteikiamos) ir pagal kitokias autorines sutartis: audiovizualinio kūrinio (filmo) sukūrimo sutartį, spektaklio pastatymo sutartį, dailės kūrinių eksponavimo sutartį, kūrinio vertimo sutartį ir t. t.

18.9 Autorinėms sutartims keliami reikalavimai

Autorinėms sutartims yra keliami specifiniai reikalavimai

• Sutartys   turi   būti   sudaromos   raštu,   išskyrus   sutartis   dėl   kūrinių   skelbimo periodiniuose leidiniuose (jos gali būti sudaromos žodžiu);
• Sutartyse turi būti nurodyta:

1)        kūrinio pavadinimas;

2)        perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės (kūrinio panaudojimo būdai): itin svarbu tiksliai įvardinti teises, kurios suteikiamos/perduodamos;

3)        licencijos rūšis (išimtinė ar neišimtinė licencija): jei licencinėje sutartyje nebus numatyta licencijos rūšis, laikoma, kad suteikta neišimtinė licencija:

4)        galiojimo teritorija: jei teritorijos šalys nenumato, laikoma, kad teisės perduodamos/suteikiamos tik Lietuvoje;

5)        galiojimo terminas: jei šalys termino nenumato, kiekviena iš šalių gali sutartį nutraukti prieš metus įspėjusi kitą sutarties šalį;

6)        autorinio atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka ir terminai: autorinis atlyginimas gali būti nustatytas fiksuota suma, procentais nuo už kūrinio naudojimą gaunamų pajamų;

7)        šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė.

Sudarant autorines sutartis svarbu turėti omenyje, kad autorius tokiose sutartyse paprastai laikomas silpnesne sutarties šalimi. Tai reiškia, kad jei sutartyje yra neaiškumų, jie aiškinami teisių perėmėjo ar kūrinio naudotojo nenaudai. Todėl ypač svarbu sutartyje tiksliai įvardinti perduodamas turtines teises ir būdus, kuriais kūrinys pagal sutartį gali būti naudojamas. Jeigu autorinėje sutartyje nenumatomi būdai, dėl kurių susitarta, laikoma, kad sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio buvo sudaryta sutartis (pvz., jei leidybos sutartyje nebus numatyta, kad galima išleisti leidinį elektronine forma, bus laikoma, kad perduota teisė atgaminti leidinį tik spausdinimo būdu). Leidžiama perduoti visas turtines teises į konkrečius kūrinius (ATGTĮ draudžia perduoti visas teises į visus būsimus kūrinius), tačiau tuomet laikoma, kad teisės perduotos tik sutartyje nurodytiems kūrinio naudojimo būdams, pvz. atgaminti kūrinį tik spausdinimo būdu. Jei autorinei sutarčiai galiojant atsiranda nauji kūrinio panaudojimo būdai, kurie sutarties sudarymo metu buvo nežinomi, kūrinį panaudoti naujais būdais galima tik autoriui ar jo teisių turėtojui sutikus.

18.10 Autorinių sutarčių pavyzdžiai

Apačioje pateiktos nuorodos į autorinių sutarčių pavyzdžius. Atsisiųskite juos ir panagrinėkite:

• LDM_autoriu teisiu sutartis (nuoroda)
• Siauliu_Ausros_autoriu teisiu sutartis (nuoroda)

18.11 Licencinių sutarčių su kolektyvinio administravimo organizacijomis sudarymas

Kadangi kūrinių yra labai daug, jų prieinamumas atsižvelgiant į šiuolaikines technologijas yra labai platus, autorius negali pats įgyvendinti visų teisių į kūrinius, o kūrinių naudotojai nėra pajėgūs kiekvieną kartą surasti autorius, kurių kūrinius jie nori panaudoti. Dėl to kai kurias turtines autorių teises įgyvendina ne autoriai, o autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijos. Autorių teises kolektyviai Lietuvoje administruoja Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA).

Kolektyvinis autorių teisių administravimas leidžia dėl kūrinio panaudojimo kreiptis ne tiesiogiai į autorių, o į LATGA-ą, kuri atstovauja įvairius autorius (LATGA administruoja ne tik Lietuvos autorių, bet ir užsienio autorių teises). LATGA yra įgalinta pasirašyti autorines licencines sutartis dėl kūrinių panaudojimo tam tikrais būdais. Licencinės sutarties sudarymas su LATGA prilyginimas sutarties su autoriumi sudarymui. Autorinis atlyginimas yra mokamas pagal LATGA-os nustatytus tarifus, sumokėjus autorinį atlyginimą LATGA-ai jo mokėti autoriui nebereikia. LATGA gautą autorinį atlyginimą paskirsto autoriams. Platesnę informaciją apie šią agentūrą, jos administruojamas teises, taikomus tarifus, galima rasti internete, adresu http://www.latga.lt.

Į LATGĄ galima kreiptis, kai norima panaudoti kūrinius tokiais būdais:

·      viešai atlikti muzikos ir literatūros kūrinius;

·   transliuoti, retransliuoti, kitaip viešai paskelbti (įskaitant foninę muziką) kūrinius, taip pat kūrinius padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete);

·   atgaminti muzikos ir literatūros kūrinius garso įrašais (fonogramos); atgaminti muzikos ir kitų meno kūrinius audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniai kūriniai);

·      nuomoti, teikti panaudai kūrinius, jų kopijas, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;

·      atgaminti (reprodukuoti) dailės ir taikomojo meno kūrinius, fotografijas, schemas ir brėžinius leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;

·      viešai rodyti kurinius.

Kai kurios autorių turtinės teisės gali būti įgyvendintos tik per LATGA (teisė į atlyginimą, atgaminant kūrinius asmeniniais tikslais, atgaminant kūrinius reprografijos būdu, teikiant knygas ir leidinius panaudai bibliotekose, autoriaus teisė į dalį pajamų ir t. t.)

18.12 Atvejai, kai kūrinį galima naudoti neturint autoriaus sutikimo

Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais (ATGTĮ 20 straipsnis).

Citavimas (ATGTĮ 21 straipsnis).

Panaudojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais (ATGTĮ 22 straipsnis).

Atgaminimas reprografijos būdu (ATGTĮ 23 straipsnis).

Kūrinio panaudojimas informacijos tikslais (ATGTĮ 24 straipsnis)

Architektūros ir skulptūros kūrinių autorių teisių apribojimai (ATGTĮ 28 straipsnis)

Kūrinio rodymas (ATGTĮ 33 straipsnis).

18.13 Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais 

Be autoriaus arba autorių teisių perėmėjo (turėtojo) leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui, nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, leidžiama atgaminti ne daugiau kaip vieną išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio egzempliorių, jeigu toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas. T.y. fizinis asmuo gali nufotografuoti paveikslą skulptūrą prisiminimui apie lankytas vietas, pasidaryti vieną muzikos įrašo kopiją įsirašyti į vaizdo kasetę televizijos laidą ir pan.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 1106 „Dėl atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytu kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ numato autorinio atlyginimo mokėjimą už audiovizualinių ir fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais.

Atgaminant kūrinius asmeniniais tikslais reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje), taikomos ATGTĮ 23 straipsnio nuostatos.

Negalima asmeniniais tikslais atgaminti:

• architektūros kūrinius pastatų ar kitokių statinių pavidalu (pastatyti tokį patį statinį);
• kompiuterių programas (apie kompiuterių programas sužinosite 6-ame modulyje);
• elektronines duomenų bazes (apie duomenų bazes sužinosite 6-ame modulyje).

18.14 Citavimas

18.15 Panaudojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais 

Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir nesumokant autorinio atlyginimo, tačiau nurodant, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama:

1. kaip pavyzdį mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti nedidelius išleistus kūrinius ar trumpą išleisto kūrinio ištrauką rašytiniu, garso ar vaizdo pavidalu tiek, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto;
2.  atgaminti nekomerciniais švietimo, mokymo ar mokslinių tyrimų tikslais teisėtai išleistus kūrinius žmonėms, turintiems klausos ar regos negalią skirtu būdu tokiu mastu, kiek pateisina ši negalia, išskyrus kūrinius, kurie specialiai buvo sukurti šiam tikslui;
3. naudoti kūrinius, esančius viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais, juos viešai paskelbiant ar padarant viešai prieinamus kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose, jeigu autoriai ar kiti tų kūrinių autorių teisių subjektai nėra uždraudę tokio kūrinių panaudojimo, t. y. biblioteka, muziejus gali jiems priklausantiems kūriniams suteikti „skaitmeninę formą“ – nuskanuoti, surinkti tekstinius kūrinius ir leisti tokios formos kūriniais naudotis muziejaus/bibliotekos lankytojams,  į „intranetą“ įdėti ir kūrinius, kuriuos biblioteka turi elektronine forma.

Naudojantis šia išimtimi svarbu žinoti:

• kūrinių prieinamumas kompiuterių tinklais turi būti galimas tik bibliotekos/muziejaus/įstaigos patalpose tam skirtuose terminaluose (negalima be autoriaus sutikimo skelbti kūrinių internete, pvz., bibliotekos, muziejaus internetiniame puslapyje);
• autorius, jo teisių perėmėjas gali tokį kūrinio naudojimą uždrausti;
• ši išimtis netaikoma kompiuterių programoms.

18.16 Atgaminimas reprografijos būdu

Galima be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar teisių turėtojo leidimo atgaminti reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu panašiu būdu) straipsnį ar kitą trumpą kūrinį, ar trumpą rašytinio kūrinio ištrauką su iliustracijomis (t. y., negalima kopijuoti visos knygos):

• jeigu tas kūrinys yra išleistas popieriuje (t. y. negalima atgaminti internete paskelbtų kūrinių; negalima kopijuoti neišleistų (nepublikuotų) kūrinių – rankraščių, disertacijų; negalima kopijuoti muzikos natų);
• kopijavimu turi būti nesiekiama tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų,
• toks atgaminimas turi būti atskiras vienkartinis veiksmas.

Galima be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar teisių turėtojo leidimo atgaminti reprografijos būdu visą kūrinį, kuris yra viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, išskyrus kūrinį, paskelbtą kompiuterių tinklais (internete), laikantis tokių reikalavimų:

• nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos,
• kai kūrinio kopija daroma tam, kad būtų išsaugotas arba atgamintas prarastas, sunaikintas arba tapęs netinkamu naudoti šių įstaigų fondų ar kolekcijų egzempliorius,
• arba kai reikia atkurti kitos panašios bibliotekos ar archyvo nuolatinės kolekcijos prarastą, sunaikintą arba tapusį netinkamu naudoti egzempliorių,
• jeigu tokio egzemplioriaus neįmanoma gauti kitais būdais ir
• jeigu toks atgaminimas yra atskiras vienkartinis veiksmas.

Naudodamiesi šia išimtimi bibliotekos, muziejai, archyvai gali atgaminti reprografijos būdu savo fonduose turėtus kūrinius, pvz., atgaminama visiškai sudėvėta knyga, kuria nebeprekiaujama, atgaminamas sugadintas rankraštis ir pan. Išimtis neleidžia dauginti turimų egzempliorių – galima atgaminti tiek, kiek yra prarasta ar sugadinta.

Bibliotekoms teikiant reprografinio atgaminimo paslaugas:

• Prie kopijavimo aparatų rekomenduojama pakabinti skelbimus, kuriuose būtų nurodoma informacija apie atgaminimo reprografijos būdu taisykles;
• Neišleisti kūriniai (rankraščiai, disertacijos) ir muzikos kūrinių natos neturi būti išduodami kopijavimui;
• Kopijavimo paslaugas teikiantys asmenys turi būti susipažinę su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 181 „Dėl autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje) mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (http://www.lrs.lt) turiniu. Už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu yra mokamas autorinis atlyginimas autoriams. Autorinį atlyginimą už reprografinį kūrinių atgaminimą moka operatoriai, teikiantys mokamas reprografinio atgaminimo paslaugas. Operatoriais laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys mokamas reprografinio atgaminimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Asmenys, suteikę patalpas kitiems ūkio subjektams teikti reprografinio atgaminimo paslaugas, nelaikomi operatoriais, t. y. bibliotekos ir muziejai, tik išnuomavę ar suteikę panaudos pagrindais patalpas reprografijos paslaugas teikiančioms įmonėms, autorinio atlyginimo mokėti neprivalo. Autorinis atlyginimas mokamas kartą per metus pagal autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos (LATGA) pateiktą sąskaitą.

18.17 Kūrinio panaudojimas informacijos tikslais 

Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo (nemokant autorinio atlyginimo):

atgaminti spaudoje, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamus išleistus straipsnius aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis, taip pat analogiško pobūdžio transliuojamus kūrinius:

• jeigu autoriai ar kiti tų kūrinių autorių teisių subjektai nėra uždraudę taip naudoti kūrinius ir
• jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą;

atgaminti ir viešai skelbti literatūros ir meno kūrinius, kai iš jų atlikimo vietos ar viešos parodos pateikiama informacija apie visuomenės gyvenimo įvykius arba dienos įvykių apžvalgos spaudoje, per radiją ar televiziją, jeigu tokį kūrinių naudojimą pateisina informacijos pateikimo tikslas ir tai yra pagalbinė informacijos medžiaga, ir nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma (pvz., televizijos reportažų metu, darant fotoreportažus ir pan.);

informuojant visuomenę atgaminti laikraščiuose, periodiniuose leidiniuose ar bet kuriuo būdu viešai skelbti politines kalbas, ištraukas iš viešų paskaitų ar kitų panašių kūrinių, taip pat teismo proceso metu pasakytas kalbas tiek, kiek tai pateisina informavimo tikslai, jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma;

reklamuojant meno kūrinių viešą parodą ar pardavimą, atgaminti ir viešai paskelbti tuos kūrinius tiek, kiek to reikia pranešti apie renginį, išskyrus bet kokį kitą komercinį naudojimą (pvz., reportaže apie parodą rodyti paveikslus, muziejaus internetinėje svetainėje patalpinti kelių parodos eksponatų nuotraukas, tačiau patalpinimas turi būti laikinas – kol reikia reklamuoti renginį);

atgaminti ir viešai skelbti kūrinį, kai tai susiję su įrangos demonstravimu ar taisymu.

18.18 Architektūros ir skulptūros kūrinių autorių teisių apribojimai

Leidžiama be autoriaus sutikimo ir be autorinio atlyginimo:

• atgaminti ir viešai paskelbti architektūros kūrinius ir skulptūras, sukurtus nuolat stovėti viešosiose vietose, tačiau ši taisyklė netaikoma parodose ir muziejuose eksponuojamiems kūriniams, t. y. norint atgaminti skulptūrą, kuri eksponuojama muziejuje reikalingas autoriaus ar jo teisių perėmėjo leidimas;
• pastato ar kito statinio projektą, brėžinį, eskizą ar modelį panaudoti to pastato ar statinio rekonstrukcijai.

Išimtis netaikoma, kai architektūros kūrinys ar skulptūra yra pagrindinis vaizdavimo objektas reprodukcijoje ir kai tai daroma siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos (pvz., negalima be autorių ar LATGA sutikimo komerciniame informaciniame-turistiniame leidinyje apie Vilnių naudoti R. Midvikio skulptūros „Karalius Mindaugas“ ar R. Vilčiausko skulptūros „Užupio angelas“ nuotraukų, kai šios skulptūros yra pagrindinis nuotraukos objektas).

18.19 Kūrinio rodymas 

Fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės teise įgiję (nusipirkę, gavę dovanų, paveldėję) dailės kūrinio originalą ar jo kopiją (pvz., grafikos kūrinio estampą), be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo gali viešai rodyti dailės kūrinio originalą ar jo kopiją. Leidimas viešai rodyti galioja esant šioms sąlygoms:

• Viešu rodymu negali būti siekiama tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos;
• Kūrinio autorius ar kitas to kūrinio autorių teisių subjektas, parduodamas ar perduodamas kūrinio originalą ar kopiją, žino ar turi pagrindą žinoti, kad toks viešas kūrinių rodymas (paroda) yra įsigijusio kūrinį fizinio arba juridinio asmens įprastinės ūkinės veiklos dalis (pvz., jei paveikslas parduodamas muziejui, laikytina, kad autorius ar autorių teisių subjektas turėjo pagrindą žinoti, kad paveikslo eksponavimas yra įprastinės muziejaus veiklos dalis).

Viešas kūrinio rodymas ATGTĮ apibūdinamas kaip bet koks kūrinio, jo originalo ar kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane panaudojant skaidres, televizijos vaizdą ar kitais panašiais būdais; taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kur dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė, nesvarbu, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu.

• Naudodamiesi šia išimtimi muziejai ir bibliotekos, nesiekdami komercinės naudos:
• Gali nuosavybės ar patikėjimo teise turimus dailės kūrinius rodyti kaip eksponatus savo patalpose, tiesiogiai juos eksponuojant;
• Gali nuosavybės ar patikėjimo teise turimus dailės kūrinius rodyti savo patalpose, panaudojant skaidres, televizijos vaizdą;
• Jei muziejus ekspoziciją perduoda kitam muziejui arba organizuojama paroda kitur, reikalingas autoriaus arba LATGA sutikimas;
• Gali tik viešai rodyti dailės kūrinius, t. y. negalima, neturint autoriaus sutikimo, nei atgaminti dailės kūrinių, nei jų viešai skelbti (naudoti leidžiant katalogus, atvirukus, albumus, viešai skelbti muziejaus/bibliotekos internetiniame puslapyje, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama visuomenės informavimo apie vykstantį renginį tikslu).

Kadangi įstatymo nuostatose pakankamai daug vertinamųjų sąlygų ir įvairios situacijos gali būti nevienareikšmiškai vertinamos, muziejams ir bibliotekoms, įsigyjant eksponatus, rekomenduojama:

• Kiekvieną kartą įsiginant eksponatą ir jį naudojant nustatyti, ar eksponatas nėra saugomas kūrinys: ar tai yra originalus žmogaus kūrybinės veiklos rezultatas (atvirukai, vaikų piešiniai, kiti kūriniai, filmų, spektaklių afišos, fotografijos ir pan.) bei ar autorių turtinės teisės į tokį kūrinį galioja.
• Įsigijant dailės kūrinių materialią išraišką raštu susitarti su autoriais (jų teisių perėmėjais) dėl eksponatų naudojimo: numatyti eksponavimo sąlygas, nustatyti, kokia tvarka gali būti rengiamos „išvažiuojamosios“ ekspozicijos; nustatyti muziejų, bibliotekų teisę atgaminti kūrinius kataloguose, bukletuose, reklaminėse iškabose, atvirukuose; nustatyti, ar kūriniai gali būti skelbiami internetinėse muziejų/bibliotekų svetainėse;
• Jei muziejus/biblioteka įsigyja eksponatų kolekciją, į kurią patenka įvairių autorių darbai, ir yra sudėtinga nustatyti turtinių autorių teisių turėtojus, patartina kreiptis į LATGĄ dėl galimybės tokius kūrinius panaudoti – atgaminti, paskelbti, viešai rodyti ir pan.;
• Būtina atkreipti dėmesį į fotografijas: fotografijos yra laikomos kūriniais, todėl įsigijant vadinamuosius fotografijų „asmeninius albumus” reikia nustatyti, kas yra fotografijų autoriai ir išsiaiškinti dėl galimybės naudoti tokias fotografijas; įsigyjant fotografijas ir jas eksponuojant, reikėtų atkreipti dėmesį ar nuotraukose nėra nufotografuoti kitų autorių saugomi kūriniai arba gretutinių teisių objektai (skulptūros, paveikslai, scenografijos kūriniai, scenos iš spektaklių ir pan.), jei taip -reikia įsitikinti, kad fotografijos autorius turėjo teisę kūrinius, gretutinių teisių objektus nufotografuoti, ir ar nėra reikalingas nufotografuoto kūrinio autoriaus, gretutinių teisių subjekto sutikimas viešai rodyti ir kitais būdais naudoti kūrinį. Esant neaiškumų, patartina kreiptis į LATGĄ.

18.20 Kiti kūrinių panaudojimo atvejai

Leidžiama be autoriaus sutikimo kūrinį panaudoti karikatūrai, parodijai sukurti (ATGTĮ 25 str.);

Leidžiama be autoriaus sutikimo kūrinį panaudoti visuomenės saugumo tikslais (ATGTĮ 27 str.);

Leidžiama be autoriaus sutikimo kurinį panaudoti religinių apeigų metu (ATGTĮ 26 str.);

Leidžiama be autoriaus sutikimo kūrinį atgaminti laikinai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių (ATGTĮ 29 str.).

18.21 Eksponavimas kai autorius yra nežinomas ar neatsiliepia

Remiantis Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos išaiškinimu (išaiškinimas nėra teisinis dokumentas), jeigu susiduriama su situacija, kai autorius yra nežinomas ar neatsiliepia, tokie kūriniai yra vadinami našlaičiais. Deja, jų naudojimas iki šiol nėra sureglamentuotas.

Kultūros ministerijos nuomone, autorių, kurie yra nežinomi ar neatsiliepia, jei nėra pasibaigęs jų turtinių teisių galiojimo laikas:

• skaitmeninių kopijų viešai prieinamuose tinklapiuose (internete) nerekomenduotina skelbti;
• šiuos kūrinius galima skelbti lokaliuose muziejaus infoterminaluose (intranete);
• šiuos kūrinius galima eksponuoti muziejaus patalpose;