16. AUTORINĖS TEISĖS – ĮVADAS

16.1 Šiame modulyje sužinosite:

  • Kas yra autorių teisės;
  • Kokie dokumentai reglamentuoja autorių teises;
  • Kokie yra saugomi kūriniai ir jų tipai;

16.2 Bibliotekos ir muziejai

Bibliotekos ir muziejai šiuolaikinėje valstybėje vykdo kilnią misiją – kaupia, tvarko, saugo, tiria dokumentus, kultūros vertybes, užtikrina visuomenės narių galimybę naudotis viešaisiais informacijos šaltiniais, teikia visuomenės švietimui, moksliniams tyrimams bei asmenybės ugdymui reikalingą informaciją ir paslaugas, eksponuoja bei populiarina materialines ir dvasines kultūros vertybes.

Kitais žodžiais tariant, muziejų ir bibliotekų veikla yra neatskiriama kiekvienos valstybės kultūrinio ir mokslinio gyvenimo dalis, betarpiškai susijusi su mokslu ir menu: kaupiami fondai, rengiamos parodos, kuriamos virtualios ekspozicijos, duomenų bazės. Bibliotekos ir muziejai turbūt labiausiai jaučia visuomenės teisės į informacijos ir autoriaus teisių į kūrinį konfliktą: viena vertus, šios įstaigos užtikrina informacijos, literatūros, meno, mokslo kūrinių prieinamumą kiekvienam lankytojui, kita vertus, bibliotekos ir muziejai turi nepažeisti autorių, kurių kūriniai naudojami, teisių. Galų gale muziejai ir bibliotekos ne tik naudoja kūrinius, bet ir kuria juos.

Taigi šių įstaigų veiklos pobūdis reikalauja autorių ir gretutines teises reglamentuojančių teisės aktų išmanymo, kuris leistų kasdieniame bibliotekininkų ir muziejininkų darbe tinkamai, nepažeidžiant autorių ir gretutinių teisių naudotis kūriniais ir tuo pačiu pasinaudoti autorių teisių į savo pačių sukurtus kūrinius teikiamomis galimybėmis.

16.3 Bibliotekos ir muziejai

Bibliotekos ir muziejai šiuolaikinėje valstybėje vykdo kilnią misiją – kaupia, tvarko, saugo, tiria dokumentus, kultūros vertybes, užtikrina visuomenės narių galimybę naudotis viešaisiais informacijos šaltiniais, teikia visuomenės švietimui, moksliniams tyrimams bei asmenybės ugdymui reikalingą informaciją ir paslaugas, eksponuoja bei populiarina materialines ir dvasines kultūros vertybes.

Kitais žodžiais tariant, muziejų ir bibliotekų veikla yra neatskiriama kiekvienos valstybės kultūrinio ir mokslinio gyvenimo dalis, betarpiškai susijusi su mokslu ir menu: kaupiami fondai, rengiamos parodos, kuriamos virtualios ekspozicijos, duomenų bazės. Bibliotekos ir muziejai turbūt labiausiai jaučia visuomenės teisės į informacijos ir autoriaus teisių į kūrinį konfliktą: viena vertus, šios įstaigos užtikrina informacijos, literatūros, meno, mokslo kūrinių prieinamumą kiekvienam lankytojui, kita vertus, bibliotekos ir muziejai turi nepažeisti autorių, kurių kūriniai naudojami, teisių. Galų gale muziejai ir bibliotekos ne tik naudoja kūrinius, bet ir kuria juos.

Taigi šių įstaigų veiklos pobūdis reikalauja autorių ir gretutines teises reglamentuojančių teisės aktų išmanymo, kuris leistų kasdieniame bibliotekininkų ir muziejininkų darbe tinkamai, nepažeidžiant autorių ir gretutinių teisių naudotis kūriniais ir tuo pačiu pasinaudoti autorių teisių į savo pačių sukurtus kūrinius teikiamomis galimybėmis.

16.4 Autorių teises reglamentuojantys dokumentai

Autorių teises, gretutines teises, duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises), jų įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą reglamentuoja:

  • Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau -ATGTĮ),
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 181 „Dėl autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose mokėjimo tvarkos patvirtinimo“,
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 181 „Dėl autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje) mokėjimo tvarkos patvirtinimo“, kiti poįstatyminiai aktai.
  • Autorių teises ir gretutines teises bei jų įgyvendinimą ir gynimą reglamentuojančių normų taip pat yra ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, civilinio proceso kodekse, administracinių teisės pažeidimų kodekse, baudžiamajame kodekse.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas yra suderintas su šiais Europos Sąjungos teisės aktais:

  1. 1991 m. gegužės 14 d. Tarybos direktyva 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos su pakeitimais, padarytais 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93 98/EEB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo;
  2. 1992 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 92/100/EEB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje su pakeitimais, padarytais 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo ir 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo;
  3. 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam retransliavimui, koordinavimo;
  4. 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo su pakeitimais, padarytais 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo;
  5. 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos;
  6. 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo.
  7. Taip pat reikšmingos autorių teisėms ir gretutinėms teisėms yra Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Žin., 1995, Nr. 40-988) bei Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (Žin., 1999, Nr. 11-249).

16.5 Pagrindinės ATGTĮ sąvokos 1 skaidrė

Atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą.

Atlikėjas – aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius. Atlikėju taip pat laikomas orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas.

Audiovizualinio kūrinio gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe sukuriamas audiovizualinis kūrinys.

Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis kūrinys ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.

Autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).

Citata – palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.

Duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti.

Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje.

Fonogramos gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe užfiksuotas pirmasis kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas.

Fotografijos kūrinys – vaizdas, užfiksuotas šviesos ar bet kokio kito spinduliavimo būdu ant šviesai jautraus paviršiaus ir, nepaisant fiksavimo technologijos (cheminės, elektroninės ar kitokios), pasižymintis kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu. Atskiras audiovizualinio kūrinio kadras nėra fotografijos kūrinys, o tik to kūrinio dalis.

16.6 Pagrindinės ATGTĮ sąvokos 2 skaidrė

Gretutinių teisių objektas – tiek tiesioginis (gyvas atlikimas), tiek į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir (ar) televizijos transliacija.

Gretutinių teisių subjektas – atlikėjas, fonogramos gamintojas, transliuojančioji organizacija, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas, kitas fizinis arba juridinis asmuo, nustatytais atvejais turintis išimtines gretutines teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės gretutinės teisės (gretutinių teisių perėmėjas).

Informacija apie teisių valdymą – bet kokia autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų teikiama informacija, pagal kurią identifikuojamas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas, šių teisių subjektai, arba informacija apie kūrinio, gretutinių ar sui generis teisių objekto naudojimo nuostatas ir sąlygas, taip pat bet kokius numerius, grafinius žymenis ar kodus, žyminčius tokią informaciją.

Išleidimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto pakankamo pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nesvarbu, kokiu gamybos būdu, jeigu tas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas tapo viešai prieinamas šių teisių subjektų leidimu.

Kabelinė retransliacija – tuo pačiu metu vykstantis, nepakeistas ir nesutrumpintas viešam priėmimui skirtų radijo ir (ar) televizijos programų, transliuojamų laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovines sistemas, perdavimas viešam priėmimui kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis.

Kabelinės retransliacijos operatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis ir bendraisiais priėmimo tinklais, kai televizijos ar radijo stočių signalai paskirstomi į daugiau kaip 40 butų (valdų).

Komerciniai tikslai – tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai.

Kompiuterių programa – žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą.

Kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos.

Kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Atlikėjas nelaikomas viešai atliekamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotoju, jeigu jis neorganizuoja ir (ar) nefinansuoja kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo viešam atlikimui.

16.7 Pagrindinės ATGTĮ sąvokos 3 skaidrė

Licencija – autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje. Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė. Neišimtine licencija licenciaras suteikia licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką. Išimtinė licencija – tokia licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licencijos dalyką licenciatui perduotų teisių dalyje.

Negalia – sveikatos sutrikimas, dėl kurio asmuo negali savarankiškai naudotis tokios formos autorių teisių ir gretutinių teisių objektais, kokios jie buvo teisėtai išleisti ar viešai paskelbti. Negalia apima visišką ir dalinę regos ar klausos negalią, galūnių negalią, varžančią galėjimą laikyti knygą ar kitą leidinį ir jais manipuliuoti, suvokimo (mokymosi) negalią.

Neteisėta kopija – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be teisių subjektų ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje nustatytas sąlygas, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas gali būti atgaminamas be leidimo), taip pat kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, kurioje be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie teisių valdymą.

Nuoma – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas naudoti tam tikrą laiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos.

Panauda – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas tam tikrą laiką neatlygintinai naudotis bibliotekose ar kitose viešai prieinamose įstaigose.

Sui generis teisių subjektas – duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių gamintojo sui generis teisės.

Taikomosios dailės kūrinys – bet koks rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui.

Transliacija – garsų arba vaizdų ir garsų arba jų išraiškos viešas perdavimas bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį; užkoduotų signalų perdavimas laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę specialiais atkodavimo prietaisais arba duoda leidimą juos įsigyti.

Transliuojančioji organizacija – juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra radijo ir (ar) televizijos programų rengimas ir transliacija, taip pat kabelinės retransliacijos operatorius, rengiantis ir transliuojantis savo laidas ir programas.

Viešas atlikimas – kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiek tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė.

Viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas – bet koks gretutinių teisių objekto viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų arba garsų išraiškos padarymą viešai girdimais, išskyrus transliaciją.

Viešas rodymas – bet koks kūrinio, jo originalo ar kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane, panaudojant skaidres, televizijos vaizdą, ar kitais panašiais būdais, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kur dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė, nesvarbu, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu.

16.8 Kūriniai, kuriems apsauga netaikoma

ATGTĮ 2 str. numatyta, kad kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, meno ir mokslo srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos.

ATGTĮ numato, kad ne visi kūriniai yra saugomi. ATGTĮ 5 str. įvardinti objektai, kuriems autorių teisių apsauga netaikoma:

1) idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;

2) teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos,                       teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;

3) oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą               reglamentuoja kiti teisės aktai;

4) oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;

5) įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;

6) folkloro kūriniai.

Kai kurie iš šių objektų gali būti saugomi pagal kitų įstatymų ar teisės aktų nuostatas: Lietuvos Respublikos patentų įstatymas saugo idėjas, kurios atitinka išradimams keliamus reikalavimus; Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato komercinių paslapčių apsaugą; specialūs teisės aktai reguliuoja Lietuvos Respublikos oficialiojo ir tradicinio valstybės pavadinimo, herbo, vėliavos ar kitų valstybės heraldikos objektų, taip pat garantinių ir prabos ženklų, antspaudų, apdovanojimo ženklų panaudojimą Lietuvos banko valdybos nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos banknotų ir monetų atvaizdu naudojimo“ nustatytos piniginių ženklų naudojimo taisyklės; Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme nustatytos folkloro kūrinių naudojimo taisyklės ir t.t.

16.9 Autorinės teisės taikomos, jeigu:

Žmogaus intelektinės-kūrybinės veiklos rezultatui yra taikoma autorių teisių numatyta apsauga, jei jis atitinka šiuos požymius:

  • Tai – originalus žmogaus kūrybinės veiklos rezultatas: kūrinys turi pasižymėti tam tikru unikalumu, jis turi būti žmogaus savarankiško kūrybinio darbo rezultatas – apsauga kūriniui nebus taikoma, jei jis bus nukopijuotas nuo kito kūrinio;
  • Kūrinys yra išreikštas objektyvia forma: jis turi būti išreikštas taip, kad jį galėtų išgirsti, perskaityti, pamatyti kitas asmuo, kitaip sakant, neišreikštos žmogaus mintys nėra saugomos;
  • Originalus kūrybinės veiklos rezultatas kūriniu laikomas, nepaisant jo meninės vertės: saugomi bet kokie kūriniai, net jei meno požiūriu jie nėra vertingi (t. y., saugomi ir žinomų autorių, ir nežinomų autorių kūriniai, taip pat vaikų, mokinių, studentų originalūs kūriniai);
  • Kūrinys – bet kurios meno, mokslo ar literatūros srities kūrybinės veiklos rezultatas, nepaisant jo išraiškos būdo ar formos: saugomi įvairių mokslo, meno, literatūros sričių, įvairių žanrų kūriniai (t. y. saugomi ir „švaraus meno“ kūriniai – paveikslai, skulptūros, grožinės ar mokslinės literatūros ir pan. kūriniai, ir taikomojo pobūdžio kūriniai – reklamos klipai, kino afišos, duomenų bazės ir pan.)

16.10 Autorių teisių objektai

Autorių teisių objektais laikomi:

  1. knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos;
  2. kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūrimai;
  3. rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslines paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai);
  4. dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai ir režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai;
  5. muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto;
  6. audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos;
  7. skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai;
  8. fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai;
  9. architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai);
  10. taikomosios dailės kūriniai ir kūriniai, neužregistruoti kaip pramoninis dizainas;
  11. iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis;
  12. kiti kūriniai.

Be to, autorių teisių objektais laikomi:

  1. išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai);
  2. kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas;
  3. teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų, neoficialūs vertimai.

ATGTI nustatyta apsauga taikoma ir kūriniams, kurie nėra įvardinti šiame sąraše, t. y. jei sukuriamas kūrinys, kuris yra originalus asmens kūrybinės veiklos rezultatas, jo autoriui taip pat bus taikoma autorių teisių apsauga.