14.1 Turinys

• Rekomendacijos skaitmeninimo įrangos įsigijimui
• Rekomendacijas kompiuteriui
• Rekomendacijas fotoįrangai
• Rekomendacijas vaizdų apdorojimo programoms
• Rekomendacijas vaizdų skenavimo įrenginiams
• Rekomendacijas programinei įrangai
• Rekomendacijas išoriniam kietajam diskui

14.2 Rekomendacijos skaitmeninimo įrangos įsigijimui

Toliau pateikiamas kompiuterinės, programinės bei kitos įrangos aprašymas yra rekomendacinio pobūdžio. Rekomendacijos skirtos visiems Lietuvos muziejams, planuojantiems įsigyti arba atnaujinti kompiuterinę įrangą, reikalingą kultūros paveldo vertybėms skaitmeninti.

Rekomendacijos parengtos atsižvelgiant į įrangos našumą bei testo rezultatus, nenurodant konkrečių prekių ar jų dalių gamintojų. Įranga, kurios specifikacijos pateikiamos, turėtų užtikrinti našų ir produktyvų darbą, nekelti rūpesčių ar trukdžių su ja dirbantiems asmenims. Jei muziejus turi galimybę, rekomenduojama įsigyti kuo kokybiškesnę ir našesnę, nors ir brangesnę, įrangą.

14.3 Rekomendacijos kompiuteriui

Reikalavimai stacionariam kompiuteriui
Minimalius kompiuteriams keliamus reikalavimus atitinkantys stacionarūs kompiuteriai (ekonominis variantas) yra skirti raštvedybos darbams, vidutinio dydžio (iki 50 MB) skaitmeninių fotografijų bei nedidelėms vaizdo įrašų byloms apdoroti. Tokio kompiuterio kaina yra apie 400–500 Eur.
Galingesnių stacionarių kompiuterių, skirtų apdoroti didelius skaitmeninius vaizdus, kaina prasideda nuo 600 Eur.

Rekomendacijos procesoriui (CPU)
Dauguma šiuo metu rinkoje esančių procesorių – tiek Intel, tiek AMD gamybos – atitinka šiuos reikalavimus: turi mažiausiai 2 fizinius branduolius, palaiko tiek 32, tiek 64 bitų sistemas.
Procesoriaus našumas, pagal PassMark – CPU Mark (www.cpubenchmark.net), rekomenduojamas ne mažesnis negu 4 000 taškų, galingesnių procesorių, kurie skirti dirbti su dideliais skaitmeniniais vaizdais, – ne mažiau kaip 5 500 taškų.
Kaip pavyzdžius galima paminėti Intel Core i3/i5/i7 serijų arba AMD FX serijos procesorius.

Rekomendacijos vaizdo posistemiui (GPU)
Šiuolaikiniai procesoriai dažnai turi integruotą vaizdo posistemį. Jo pakanka aukščiau minėtiems nesudėtingiems darbams su skaitmeninėmis fotografijomis ir vaizdo įrašais atlikti.
Pagal PassMark – G3D Mark (www.videocardbenchmark.net), testo rezultatas turėtų būti ne mažesnis kaip 750 taškų. Vaizdo posistemių, skirtų darbui su dideliais skaitmeniniais 2 vaizdais, šis parametras turėtų būti ne mažesnis kaip 1 500 taškų. Šiuo atveju papildomai rekomenduojama įsigyti ir atskirą vaizdo posistemį (vaizdo plokštę su PCI-E jungtimi).

Rekomendacijos operatyvinei atminčiai (RAM)
Šiuo metu rinkoje vyrauja DDR4 2 133 / 2 400 / 2 666 MHz dažnio RAM atmintinės. Jos dydis kompiuterio konfigūracijoje turi nemažą reikšmę, todėl, renkantis kompiuterį, rekomenduojama, kad jame būtų kiek galima daugiau RAM atminties.
Jei planuojama įsigyti kompiuterį, skirtą nesudėtingiems darbams, rekomenduojamas minimalus RAM atminties kiekis yra 4 GB. Tokiu atveju reikia naudoti 64 bitų operacinę sistemą (pvz., Windows 10 64 bitų). 32 bitų operacinė sistema naudojama tada, kai kompiuteryje yra 2–3 GB RAM atmintis (kompiuteris su 32 bitų operacine sistema dėl tam tikrų techninių apribojimų nesugebės išnaudoti daugiau nei 3–3,5 GB RAM).
Perkant kompiuterį, skirtą dirbti daugiausia su skaitmeniniais vaizdais, verta įsigyti 64 bitų operacinę sistemą su ne mažiau kaip 8 GB RAM atmintine. 64 bitų operacinė sistema palaiko labai didelį RAM kiekį, todėl, esant poreikiui, RAM atmintį galima nesunkiai padidinti.

Rekomendacijos vidiniam duomenų kaupikliui (HDD, SSD)
Reikėtų orientuotis į ne mažesnį kaip 1 TB HDD duomenų kaupiklį, kuris būtų ne lėtesnis kaip 7 200 rpm (rpm – apsisukimai per minutę). Kompiuteriuose, naudojamuose darbui su skaitmeniniais vaizdais, rekomenduojamas 1–2 TB duomenų kaupiklis. Šiuo metu yra gana ženkliai atpigę naujos kartos duomenų kaupikliai – SSD diskai. SSD diską labai rekomenduojama naudoti kaip sisteminį, kuriame būtų įrašyta operacinė sistema ir visos naudojamos programos. Tai gerokai paspartina bendrą kompiuterio našumą.

Rekomenduojamo ekonominio kompiuterio parametrai

Rekomenduojami ekonominės klasės monitoriaus parametrai

Rekomenduojamo galingesnio kompiuterio parametrai

Rekomenduojami aukštesnės klasės monitoriaus parametrai

Rekomendacijos monitoriaus kalibratoriui

Rekomenduojamo nenutrūkstamo maitinimo šaltinio parametrai

Rekomendacijos nešiojamam kompiuteriui

14.4 Rekomendacijos fotoįrangai

Fotokamera
1.    SLR tipo („veidrodinė“).
2.    Keičiama optika.
3.    Galimybė fotografuoti RAW formatu.

Objektyvai (36 × 24 mm dydžio kadrui)
1.    Riboto biudžeto pasirinkimas:
24–70 mm kintamo židinio nuotolio objektyvas.

2.    Vidutinio biudžeto pasirinkimas:
24–70 mm kintamo židinio nuotolio objektyvas;
70–200 mm kintamo židinio nuotolio objektyvas;
100 mm fiksuoto židinio nuotolio objektyvas.

3.    Didelio biudžeto pasirinkimas:
24, 50, 100, 200 mm fiksuoto židinio nuotolio objektyvai.

Trikojis
1.    Maksimali apkrova – nuo 5 kg.
2.    Galimybė komplektuoti su pasirinkta viršutine dalimi („galva“).
3.    „Galvos“ tipas – trikryptė su greito kameros tvirtinimo kaladėle.

Šviesos šaltiniai
1.    Renkantis stacionarius (studijos) šviesos šaltinius rekomenduojamas kiekis – 2 vnt. ir daugiau.
2.    Renkantis blykstę rekomenduojamas orientacinis skaičius (angl. guide number) – ne mažiau kaip 34.
3.    Rekomenduojama rinktis to paties gamintojo fotokamerą ir blykstę.

Laikmena
1.    Rekomenduojama naudoti fotokameros gamintojo nustatyto tipo duomenų laikmeną (CF ar SD kortelę).
2.   Rekomenduojama geriau įsigyti kelias 16 arba 32 GB korteles, nei vieną 64 ar 128 GB kortelę – jei kortelė sugestų, būtų prarasta mažiau duomenų.

14.5 Rekomendacijos spausdintuvams, daugiafunkciniams įrenginiams

Renkantis spausdintuvą ar daugiafunkcinį įrenginį, reikia atsižvelgti į būsimus poreikius, t. y. išsiaiškinti:
1. kokios planuojamos spausdinimo/kopijavimo apimtys;
2. ar reikės spausdinti ir spalvotus vaizdus;
3. ar įrenginiu naudosis vienas žmogus, ar daugiau.

Reikėtų apsispręsti, ar perkamas pigus įrenginys, bet su didelėmis eksploatacinėmis išlaidomis (rašaliniai spausdintuvai, rašaliniai daugiafunkciniai įrenginiai), ar brangesnė įranga (lazeriniai įrenginiai), kurios naudojimo savikaina yra maža.

Jei spausdinama pakankamai retai (kelis kartus per mėnesį, 1–2 kartus per savaitę), rekomenduojama pirkti rašalinį spalvotą daugiafunkcinį įrenginį – spausdinimo, kopijavimo ir skenavimo aparatą viename įrenginyje. Jei žinome, kad eksploatacijai skirtas lėšas reikės taupyti, prieš perkant verta išsiaiškinti, ar bus įmanoma papildyti jau naudotas kasetes.
Pigiausių daugiafunkcinių įrenginių kaina yra apie 40–50 Eur.

Spausdintuvų pagrindiniai parametrai:

Taškų skaičius colyje (dpi)
Būna tokie variantai: 600 × 600, 1 200 × 1 200. Kuo daugiau taškų, tuo detalesnį ir aiškesnį vaizdą galima atspausdinti.

Spausdinamų puslapių skaičius per minutę
Kuo didesnis, tuo geriau. Rekomenduojama nuo 20 p./min. ir daugiau.

Jungtis su kompiuteriu
Turi būti mažiausiai USB 2.0 jungtis. Jei spausdintuvas jungiamas į vietinį tinklą, privalo turėti LAN (Ethernet) jungtį.

Dėtuvės dydis
Nuo 250 lapų.

Spausdinimo formatai
Kuo jų palaikoma daugiau, tuo geriau. Populiariausi yra A4 formato spausdintuvai. Didesni ir brangesni – A3 formato.

Jei spausdinama kasdien ir įrenginiu naudojasi bent keli darbuotojai, rekomenduojama įsigyti lazerinį įrenginį. Jis yra brangesnis, bet eksploatavimo išlaidos yra daug mažesnės negu rašalinio spausdintuvo.

Lazerinį spausdintuvą reikia rinktis pagal poreikius, įvertinus tai, ar bus spausdinama ant didelio (A3) formato popieriaus lapų, ar užteks A4.

Rekomenduojamo A4 formato lazerinio spausdintuvo parametrai

14.6 Rekomendacijos vaizdų skenavimo įrenginiams

Esminės skenerio charakteristikos yra šios:

Skiriamoji geba (Resolution)
Kuo ji didesnė, tuo detalesnį vaizdą galima nuskenuoti, tačiau sukurtoji detalesnio vaizdo byla užima daugiau vietos. Skiriamoji geba yra matuojama dpi (dots per inch – taškų skaičius colyje) arba ppi (pixels per inch – taškų (pikselių) skaičius colyje). Dažniausiai išreiškiama dviem skaičiais, pvz., 600 × 1 200 dpi. Pirmasis skaičius nusako optinę (skersinę) skiriamąją gebą, kuri priklauso nuo fotoelementų skaičiaus skenavimo liniuotėje, antrasis – mechaninę (išilginę) skiriamąją gebą, priklausančią nuo galvutės traukimo variklio žingsnelių ilgio ir tikslumo.
Dažniausiai naudojamos skiriamosios gebos yra šios: 300 dpi (skirta daugiausia teksti­niams dokumentams (knygoms) ir didesniems plokštuminiams objektams skenuoti), 600 dpi (skirta vidutinio dydžio plokštuminiams objektams skenuoti), 1 200 dpi ir 2 400 dpi (skirta, priklausomai nuo dydžio, fotojuostoms (pozityvams ir negatyvams) skenuoti). Itin aukštos kokybės vaizdams išgauti reikalinga mažiausiai 4 800 dpi skiriamoji geba.
Taip pat reikia išsiaiškinti, ar nurodoma skiriamoji geba yra interpoliuota, ar ne. Interpoliuota skiriamoji geba reiškia, kad programinė įranga papildomus taškus įterpia tarp jau nuskenuotųjų ir tokiu būdu dirbtinai (programiškai) padidina skiriamąją gebą, o tai kokybės nuskenuotam vaizdui mažai prideda, tik žymiai padidina nuskenuoto vaizdo bylos dydį. Neinterpoliuota (optinė) skiriamoji geba reiškia, kad taškų yra tiek, kiek jų gali nuskenuoti pats įrenginys. Todėl, renkantis skenerį, visada reikia atsižvelgti į maksimalią optinę skiriamąją gebą, o ne į interpoliuotąją.

Spalvų gylis (Color Depth)
Tai dar vienas labai svarbus parametras, rodantis, kiek spalvų skeneris gali atpažinti ir nuskenuoti. Vieni iš populiariausių yra 24 bitų spalvų gylio skeneriai, kiek geresni – 48 bitų. Meno kūriniams skenuoti reikia mažiausiai 48 bitų spalvų gylio skenerio.

Dmax
Optinio tankio diapazonas (dinaminis diapazonas). Optinis tankis – tai ske­nuojamos medžiagos fizinė savybė, parodanti medžiagos optines charakteristikas. Absoliučiai skaidrios medžiagos optinis tankis D = 0, o absoliučiai juodos – D = 4. Kitų medžiagų optinis tankis svyruoja tarp šių dviejų reikšmių. Rekomenduojama, kad skeneris palaikytų D = 3 ir didesnę reikšmę. Dmax parametras aktualus skenuojant fotojuostas – tokiu atveju rekomenduo­jama D = 3,8 arba didesnė reikšmė.

Jungtis
Kuo jungtis tarp skenerio ir kompiuterio greitesnė, tuo greičiau perduodama nuskenuota informacija. Nedideliems skenuotiems vaizdams visiškai pakanka USB 2.0 jungties. Dideliems (A3 formato ir daugiau) ir aukštos skiriamosios gebos bei didelio spalvų gylio skenuotiems vaizdams rekomenduojama USB 3.0 jungtis, kuri yra iki 10 kartų spartesnė. Kai kurie skeneriai turi gana sparčią IEEE‑1394 (Firewire) jungtį, tačiau ji palaikoma tik macOS operacinėje sistemoje (Windows operacinė sistema šios jungties nepalaiko), todėl naudojama jungiant skenerį prie Apple kompiuterių, kuriuose veikia macOS.

Rekomenduojamo aukštos kokybės A3 formato skenerio, skirto didesniems nei A4 formato plokštuminiams objektams, fotojuostoms ir skaidrėms skenuoti, parametrai

Rekomenduojamo aukštos kokybės A4 formato skenerio, skirto plokštuminių objektų, fotojuostų ir skaidrių skenavimo darbams, parametrai

Rekomenduojamo vidutinių parametrų A4 formato skenerio, skirto plokštuminiams objektams, fotojuostoms ir skaidrėms skenuoti, parametrai

14.7 Rekomendacijos programinei įrangai

Skaitmeninių vaizdų apdorojimo programos

Norint greitai apdoroti skenuotą vaizdą, galima naudoti IrfanView programą (nemokama). Naudojant šią programą galima apkirpti vaizdą, pakeisti jo dydį ar bylos tipą (eksportavimas), koreguoti šviesumą, kontrastą, pašalinti raudonų akių efektą ir pan. Tačiau ši programa yra labiau pritaikyta paprastam vartotojui, neturinčiam poreikio išgauti aukštos kokybės skaitmeninius vaizdus.

Platesniam skaitmeninių vaizdų apdorojimui rekomenduojamos programos:

Photoshop
Tai viena populiariausių ir galingiausių skaitmeninių vaizdų apdorojimo programų. Ši programa turi žymiai daugiau galimybių, yra labai populiari tarp dizainerių, dailininkų, fotografų. Jos kaina kultūros paveldo ir švietimo įstaigoms (tarp jų ir muziejus) yra apie 200 Eur (vieneriems metams).

Affinity Photo
Neseniai rinkoje atsiradusi skaitmeninių vaizdų apdorojimo programa. Ši programa savo vartotojo sąsaja panaši į Photoshop, turi daug puikių galimybių ir gali būti labai gera alternatyva Photoshop programai. Affinity Photo licencijos kaina šiuo metu yra 55 Eur (neribotam laikui).

GIMP
Atvirojo kodo programa (nemokama), savo galimybėmis beveik nenusileidžianti programai Photoshop. Ji nuolatos tobulinama, turi itin daug nemokamų įskiepių (plug-in) papildomiems darbams atlikti. Tačiau prie GIMP, kaip ir prie kiekvienos naujos programos, reikia laiko priprasti ir išmokti naudojant ją atlikti visas norimas funkcijas.

Daugiau informacijos apie programas, skirtas skaitmeniniams vaizdams apdoroti, galite rasti internete šiuo adresu:
https://en.wikipedia.org/wiki/Comparison_of_raster_graphics_editors

Tekstų redagavimui, darbui su lentelėmis skirtos ir kitos naudingos programos

Populiariausias šiuo metu – visų žinomas Microsoft Office (toliau – MS Office) paketas (2016 metų versija ir naujesnė). Jo kaina mokymo įstaigoms (taip pat ir muziejams) yra apie 110 Eur (MS Office Professional Plus 2016 Academic licencija). Jei neplanuojama dirbti su Access duomenų bazėmis, visiškai pakanka standartinės versijos (MS Office Standard 2016 Academic licencija, apie 80 Eur).

Populiarios yra ir LibreOffice bei OpenOffice programos, kurios yra nemokamos. Jos turi tas pačias funkcijas, kaip ir MS Office, ir net daugiau (pvz., PDF bylų redagavimas), be to, yra visiškai suderinamos su visais Microsoft skaitmeninių bylų standartais.

Skaitmeninių bylų archyvavimo programos – 7-Zip, ZipGenius. Jos yra nemokamos, ir jų visiškai pakanka norint siųsti suspaustus dokumentus elektroniniu paštu ar perkelti juos į archyvines laikmenas.

Taip pat dažnai naudojama nemokama PDF bylų atidarymo programa Adobe Acrobat Reader DC (anksčiau vadinosi Adobe Reader).

Iš rekomenduojamų interneto naršyklių (pvz., darbui su LIMIS sistema) rekomenduojama naudoti Google Chrome, Mozilla Firefox, Microsoft Edge (tik Windows 10 aplinkoje) ir Opera..

14.8 Rekomendacijos išoriniam kietajam diskui

Išorinis kietasis diskas skirtas ilgai ar laikinai saugoti duomenis, atsarginių duomenų kopijų darymui, didelio kiekio duomenų perkėlimui į kitas laikmenas ir kt. Išorinio kietojo disko duomenų perdavimo greitis matuojamas megabaitais per sekundę (MB/s). Kuo šis parametras didesnis, tuo greičiau duomenys perkeliami į diską. Greitis priklauso nuo USB jungties standarto: USB 2.0 jungtis yra iki 10 kartų lėtesnė už USB 3.0 jungtį, tačiau jos pakanka nedideliam duomenų kiekiui perkelti. Kadangi išorinis kietasis diskas skirtas dideliems duomenų kiekiams saugoti, rekomenduojama rinktis diską su USB 3.0 jungtimi.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į disko apsisukimų skaičių per minutę (rpm). Populiariausi yra diskai, kurių apsisukimo greičiai – 5 400 rpm ir 7 200 rpm. Kainų skirtumas tarp jų nėra ženklus, todėl rekomenduojamas išorinio disko apsisukimų skaičius turėtų būti 7 200 rpm.

Diskai yra dviejų pagrindinių tipų: 3.5“ (didesni) ir 2.5“ (mažesni). Išoriniai 2.5“ diskai dažniausiai būna 5 400 rpm greičio, jungiami prie kompiuterio USB 3.0 kabeliu (jis atlieka ir disko maitinimo funkciją). Išoriniai 3.5“ diskai būna dažniausiai 7 200 rpm greičio, jiems būtinas papildomas maitinimas, todėl komplektacijoje turi būti ne tik USB 3.0 duomenų perdavimo kabelis, bet ir atskiras maitinimo kabelis (AC adapter).

Rekomenduojamo 2.5“ ir 3.5“ išorinio kietojo disko parametrai