Būti ar nebūti lankytojų fotografijai muziejuose?
Skaitmeninė fotografija ir išmanieji įrenginiai fotografavimo procesus daro vis demokratiškesnius. Fotografuoti pasidarė lengva ir greita, todėl tai tapo neatskiriama kasdienybės dalimi. Kaip vartotojai taip pat esame skatinami nuolat fiksuoti savo patirtis (pradedant nuo maisto, kurį valgome, baigiant vietomis, kurias aplankome) ir dalintis nuotraukomis. Išpopuliarėjus socialiniams tinklams, ypač „Facebook“ ir „Instagram“, daugelis industrijų ėmėsi užtikrinti savo matomumą juose ir į tai investuoti. Prie šios tendencijos prisitaikė ir muziejai, kuriems socialiniai tinklai tapo papildoma platforma informacijos apie veiklą sklaidai. Jie perėmė socialiniuose tinkluose naudojamas sudominimo, įtraukimo praktikas ir ėmė naudoti jas muziejų populiarinimo tikslais. Daugiausiai dalyvaujančiųjų dėmesio sulaukia kasmet sausio mėnesį minima asmenukių muziejuose diena (angl. Museum Selfie Day), įsikūnijimo į paveikslus svetainė „VanGoYourself“, vis plačiau naudojamos „Instagram“ grotažymės #rockthatmuseumkid, skirta žymėti vaikų, dalyvaujančių muziejų veiklose, nuotraukas, ir #dressedtomatch, kuria žymimos parodų lankytojų, savo apranga prisiderinusių prie meno kūrinių, nuotraukos. Visų šių iniciatyvų centre – muziejaus lankytojų fotografijos ekspozicijose.
Dar ne taip seniai viskas buvo gerokai paprasčiau. Fotografuojant viduje dažniausiai reikėjo blykstės, kurios naudojimas kenkia šviesai jautriam eksponatų paviršiui. Taigi tuomet beveik visi muziejai ir galerijos griežtai draudė fotografiją ekspozicijų salėse. Tačiau dėl skaitmeninės fotografijos tobulėjimo ir išmaniųjų telefonų atsiradimo pakankamai geros kokybės fotografija tapo įmanoma ir be blykstės. Todėl daugelis institucijų ėmė laisviau žiūrėti į fotografavimą asmeniniam, nekomerciniam naudojimui jų patalpose. Fotografai mėgėjai, stebintys eksponatus ne tiesiogiai, o savo išmaniųjų įrenginių ekranuose – toks vaizdas yra dažnas viso pasaulio muziejuose ir jau nebestebina.
Vis dėlto fotokamerų įsileidimas į kone sakralią muziejaus erdvę vertinamas kontroversiškai. Mokslininkai, tyrinėjantys šį fenomeną, teigia, kad tai trikdo asmens prisiminimus apie apsilankymą muziejuje: nustatyta, kad lankytojai, fotografavę muziejuje ar galerijoje, apie savo vizitą prisiminė gerokai mažiau negu tie, kurie neišsitraukė savo mobiliojo telefono. Taip pat pabrėžiama, kad daugelis fotografuojančiųjų tiek daug dėmesio skiria fotografijai, kad su ekspozicija susipažįsta paviršutiniškai ir neįsigilina į jos turinį ir reikšmę. Dar viena svarbi priežastis, dėl kurios muziejai draudžia fotografuoti ekspozicijas ar atskiras jų dalis – autorių turtinės teisės. Dažnai muziejai nėra eksponuojamų objektų turtinių teisių turėtojai ir todėl riboja jų fotografavimą bei atvaizdų viešinimą. Institucijos taip pat riboja fotografiją ir atvaizdų sklaidą, norėdamos užtikrinti visos ekspozicijos bei atskirų eksponatų (dažniausiai meno kūrinių) integralumą ir informacijos apie eksponuojamas vertybes tikslumą bei apsaugoti profesionalų indėlį. Baiminamasi, kad internetą ir socialinius tinklus užtvindžiusios mėgėjų fotografijos, vaizduojančios fragmentuotus, netiksliai pavadintus, išimtus iš konteksto kūrinius, profanuoja muziejų kuratorių ir tyrinėtojų darbą. Galiausiai neatsargūs fotografuotojai, ieškodami geriausio rakurso savo nuotraukoms, neretai pridaro ir materialinių nuostolių. Todėl net leidžiantys fotografuoti ekspozicijų salėse muziejai draudžia naudotis asmenukių lazdomis, dažnai tampančiomis tokių incidentų priežastimi.
Fotografijos muziejuose šalininkai teigia, kad nėra teisingo ar neteisingo būdo patirti meno kūrinį ar įsijausti į ekspoziciją. Tad leidimas lankytojams fotografuoti ir fotografuotis muziejuose kaip tik gali praturtinti kultūrinę patirtį. Kaip svarbiausius privalumus jie išskiria didesnį auditorijos įsitraukimą, socialinių ryšių stiprinimą, kūrybiškumo vystymą. Psichologai teigia, jog asmenukės muziejuose ne tik skatina kūrybiškumą, saviraišką, bet ir gali būti naudingos formuojant gilesnį asmens savivaizdį bei perteikiant jį aplinkiniams. Fotografavimas taip pat gali būti sėkmingai naudojamas edukacinėse programose kaip motyvaciją didinanti ir dalyvavimą skatinanti priemonė. Lankytojų išmaniaisiais įrenginiais sukuriamas ir pasidalinamas turinys bei asmeniškos jo interpretacijos praturtina ekspozicijas naujomis požiūrio perspektyvomis, išryškina netikėtus aspektus, praplečia jų kontekstą. Taip tam tikra prasme muziejaus lankytojai tampa parodų bendrakuratoriais. Ir, žinoma, vienas muziejams aktualiausių privalumų – efektyvus naujų auditorijų, ypač jaunesnių, pritraukimas. Tiesa, kad lankytojų fotografija tikrai taptų atraktyviu ir kūrybišku užsiėmimu, ją reikia valdyti ir skatinti tokias jos formas, kurios turėtų teigiamą poveikį tiek dalyvaujant fiziškai, tiek internetinėje erdvėje.
Tuo tarpu didieji pasaulio muziejai šiuo klausimu nesutaria: jų pozicijos įvairuoja nuo griežto draudimo iki skatinimo. Dalis didžiųjų muziejų (Tate muziejus ir Britų muziejus Londone, Luvro muziejus ir Georges‘o Pompidou centras Paryžiuje, Ermitažas Sankt Peterburge, Metropoliteno muziejus Niujorke ir kiti) leidžia lankytojams fotografuoti be blyksčių ir teigia, kad tai padeda sukurti dialogą su eksponatais, skatina įsitraukimą. Kiti muziejai (pavyzdžiui, Nacionalinė galerija Londone, Orsė muziejus Paryžiuje, Uffizių galerija Florencijoje, Prado muziejus Madride, Van Gogho muziejus Amsterdame) draudžia, norėdami, kad kameros netrikdytų meno pažinimo džiaugsmo. Kai kurie muziejai (Orsė irVan Gogho muziejai), atšaukę fotografijos draudimą, po kurio laiko vėl jį grąžino, nes sulaukė skundų iš lankytojų, kuriuos piktino besifotografuojančiųjų eilės prie dailės šedevrų. Taigi problema išlieka aktuali –pritariančiųjų fotografijai muziejuose bei jos priešininkų diskusijos netyla.
Parengta pagal:
- Burke S., „It’s Time to Stop Hating on Museum Selfies“, Broadly, https://broadly.vice.com/en_us/article/ywnp7w/its-time-to-stop-hating-on-museum-selfies?utm_source=idfbus (žiūrėta 2017 m. gruodžio 27 d.).
- Kozinets R., Gretzel U., Dinhopl A., „Self in Art/Self As Art: Museum Selfies As Identity Work“, National Center for Biotechnology Information, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5422530/ (žiūrėta 2017 m. gruodžio 27 d.).
- Marks T. „Snap Happy“, Apollo, https://www.apollo-magazine.com/snap-happy/ (žiūrėta 2017 m. gruodžio 27 d.).
- „Museums and Visitor Photography: Redefining the Visitor Experience“, MuseumsEtc,https://museumsetc.com/products/museums-and-visitor-photography (žiūrėta 2017 m. gruodžio 27 d.).
- „Museums banning photography is becoming commonplace“, NSL Photography: The Blog, http://www.nslphotographyblog.com/2011/11/photography-exhibition-philadelphia.html (žiūrėta 2017 m. gruodžio 27 d.).
- Shardlow E., „To Shoot or Not to Shoot: Photography in Galleries“, Apollo, https://www.apollo-magazine.com/shoot-shoot-photography-galleries/ (žiūrėta 2017 m. gruodžio 27 d.).
Parengė Justina Augustytė