Žymiąją Kanuto Rusecko „Pjovėją“ nuo šiol galite rasti ne tik Vilniaus paveikslų galerijoje, Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje LIMIS, bet ir paveikslų improvizacijų svetainėje VanGoYourself.com. Portalas kviečia ne tik žavėtis kūriniais iš viso pasaulio muziejų, bet ir dalintis savo sukurtomis jų interpretacijomis.

K. Ruseckas. Pjovėja. 1844. Lietuvos dailės muziejus

VanGoYourself.com improvizacija. Laimutė

Naudotis VanGoYourself paprasta – tereikia išsirinkti paveikslą iš siūlomos kolekcijos, jį atkartoti ar perkurti savaip, nusifotografuoti ir gautą kūrinį paskelbti svetainėje. „K. Rusecko 1844 m. nutapyta „Pjovėja“ šiam projektui buvo pasirinkta dėl to, kad puikiai reprezentuoja Lietuvos dailės muziejuje saugomą Lietuvos XVI–XIX a. dailės kolekciją ir yra vienas žymiausių moters portretų lietuvių tapybos istorijoje. Po EXPO 2015 parodos šis kūrinys tapo puikiai pažįstamas ne tik Lietuvoje, bet ir svetur,“ – pasakoja projekto koordinatorius Lietuvoje Donatas Snarskis.

Kvietimo prisijungti prie tarptautinio projekto Lietuvos dailės muziejus sulaukė 2015-ųjų pabaigoje, internetinėje erdvėje sėkmingai paviešinęs virtualią parodą „Eksponatai, kuriuos verta pamatyti“. Jis tapo 35-uoju muziejumi, pateikiančiu savo eksponatus improvizacijoms šalia Nyderlandų valstybinio muziejaus Rijksmuseum ir Van Gogo muziejaus Amsterdame, Airijos nacionalinės galerijos Dubline, Egipto muziejaus Berlyne, Karališkųjų dailės muziejų Briuselyje, Siksto koplyčios Vatikane, Austrijos nacionalinės bibliotekos ir kitų pasaulio atminties institucijų.

2014 m. startavęs VanGoYourself tapo viena sėkmingiausių tarptautinių muziejinių iniciatyvų. 2015 m. JAV vykusioje konferencijoje Museums and the Web ji pripažinta geriausia virtualia paroda, o Jungtinėje Karalystėje vykusiame konkurse Museum+Heritage apdovanota kaip viena iš geriausių.

Iniciatyva gimė kaip projekto Europeana Creative, skirto suskaitmeninto kultūros paveldo pakartotiniam panaudojimui skatinti, dalis. Projektą koordinuoja organizacija Culture24.

Apie K. Rusecko „Pjovėją“

Kanutas Ruseckas (1800–1860) – vienas ryškiausių XIX a. lietuvių dailininkų. Tai vienas iš nedaugelio to meto menininkų, turėjusių galimybę tobulintis užsienyje – dešimtmetį tapybos jis mokėsi Prancūzijoje ir Italijoje.

Dar gyvendamas Romoje K. Ruseckas susidomėjo buitiniu žanru, kelionių metu jis piešė ir tapė italų valstiečius. Grįžęs į Lietuvą ir keliaudamas po gimtąjį kraštą, dailininkas sukūrė daugybę piešinių, vaizduojančių lietuvių liaudies gyvenimą, šventes ir papročius. Jų pagrindu vėliau gimė paveikslų ciklas. „Pjovėja“ – pirmasis šio ciklo darbas.

Paveikslas iškart išgarsino dailininką ir pelnė žiūrovų simpatijas: ši pakili scena tuomet simbolizavo Rusijos imperijos okupuotos ir caro valdžios prispaustos, rusinamos, bet nepalaužtos lietuvių valstietijos dvasią, o šviesi, šventiška nuotaika nuteikė viltingai. „Pjovėja“ tapo chrestomatiniu paveikslu Lietuvos tapybos istorijoje, net įgijo „lietuviškosios Monos Lizos“ statusą. Kaip ir garsusis Leonardo da Vinci paveikslas, ši drobė yra vienas geriausiai atpažįstamų ir daugiausiai reprodukuojamų lietuviškų moterų portretų.

Nuorodos: http://vangoyourself.com, http://vangoyourself.com/paintings/the-reaper/

Lietuvos dailės muziejaus filialo LM ISC LIMIS inf.

28 Europos Sąjungos valstybių (tarp jų ir Lietuvos) bei Norvegijos kultūros ministerijos ir atminties institucijos, bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su skaitmeninio kultūros paveldo platforma „Europeana“, atrinko per 300 meno kūrinių į unikalią kolekciją, padedančią pažinti Europos dailės istoriją.
Nuo Polio Gogeno „Taičio moterų“ (Paul Gauguin, Femmes de Tahiti) iki rumunų tapytojo Štefano Lukiano „Kiažnos gluosnių“ (Ștefan Luchian, Sălciile de la Chiajna)… Kolekcija „Europeana 280“ apima unikalius, žymius ir ne taip gerai pažįstamus suskaitmenintus kūrinius, reprezentuojančius įvairias dailės kryptis – nuo renesanso iki kubizmo. Ši internetu pasiekiama išskirtinė kolekcija yra dalis platesnės kampanijos, siekiančios supažindinti Europos gyventojus su jų dailės paveldu, sudominti juo bei atskleisti bendras Europos šaknis.

„Europeana 280“ iniciatyvos pradžioje Europos Sąjungos valstybių bei Norvegijos kultūros ministerijos, bendradarbiaudamos su muziejais, galerijomis ir bibliotekomis, atrinko bent po 10 kūrinių, prisidėjusių prie Europos dailės istorijos raidos.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, peržiūrėjusi iš Lietuvos atminties institucijų gautus pasiūlymus ir atrinkusi labiausiai Lietuvą reprezentuojančius kūrinius, tolesnes su iniciatyva susijusias veiklas koordinuoti pavedė Lietuvos dailės muziejaus filialui Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras.
Tarp labiausiai Lietuvą reprezentuojančių kultūros vertybių pateko tokie Lietuvos dailės muziejaus eksponatai kaip Kanuto Rusecko „Lietuvaitė su verbomis“ bei Vytauto Kasiulio „Moteris pas dailininką“. Išsamiau apie „Europeana 280“ >

Apie „Europeana 280“ anglų kalba >

Papildomą informaciją apie iniciatyvą „Europeana 280“ teikia:
Donatas Snarskis: donatas.s@limis.lt
Eleanor Kenny: eleanor.kenny@europeana.eu
Imogen Greenhalgh: imogen.greenhalgh@europeana.eu

Tiems, kas internete tikslingai ieško informacijos apie muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus, tikriausiai atsakyti į šį klausimą jau kuris laikas nėra sudėtinga. Be abejo, tai Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) viešoji prieiga internete – www.limis.lt. Šiame portale nuo 2013 m. yra viešinamas muziejų sukurtas ir į LIMIS duomenų bazes pateiktas skaitmeninis turinys apie skaitmenintas muziejuose saugomas vertybes (eksponatus, muziejų archyvuose, bibliotekose, fototekose, audiotekose, videotekose saugomus kultūros paveldo objektus). Čia galima rasti sklaidai skirtus minėtų kultūros paveldo objektų aprašus ir su jais susietus šiuos objektus identifikuojančius skaitmeninius vaizdus.

Kodėl verta susidomėti šia informacija? Pirmiausia, be abejo, dėl to, kad šiandien tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse nėra galimybės muziejų ekspozicinėse salėse pamatyti visų lobių, kuriuos yra sukaupę ir saugo muziejai. Praktika rodo vienu metu muziejuose eksponuojama vidutiniškai tik 5–10 proc. visų muziejuose saugomų eksponatų, o archyvų, bibliotekų, fototekų ir kitos vertybės į ekspozicijas iš viso dažniausiai nepatenka. Taigi informaciją apie tuos muziejų lobius, kuriuos fiziškai dėl patalpų trūkumo ir kitų aplinkybių Jums yra neprieinama muziejų parodose ir ekspozicijoje, Jūs galite rasti muziejų kaupiamų elektroninių duomenų bazių viešose prieigose. Lietuvoje tokia prieiga yra viena – LIMIS portalas www.limis.lt.

Šiandien LIMIS sistemoje jau yra viešinama informacija daugiau negu apie 112 tūkstančių saugomų vertybių iš daugiau negu 60-ies Lietuvos muziejų.

Portale jau galima rasti daugiau negu 20 tūkstančių pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939 m.) sukurtų nuotraukų, kurios padeda geriau pažinti mūsų šalies istoriją, to laikotarpio iškilius mokslo, kultūros ir valstybės veikėjus. Portale plačiai pristatomas buvusio Kretingos grafų Tiškevičių rūmų palikimas, Žemaičių muziejaus „Alka“ išsaugoti stiklo negatyvai. Viešinami ir turtingi Lietuvos senosios Lietuvos ir Vakarų Europos profesionaliosios dailės rinkiniai. Vertingos liaudies meno, numizmatikos, archeologinių radinių kolekcijos.

Plačiai savo eksponatų rinkinius LIMIS portale atveria Šiaulių „Aušros“ muziejus, kuris interneto naudotojams jau pateikia informaciją apie daugiau negu 35 tūkstančius kultūros paveldo objektų. Daug informacijos čia publikuojama ir apie Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos jūrų, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Kauno Tado Ivanausko zoologijos, jau minėtas Kretingos, Žemaičių muziejaus „Alka“, Rokiškio krašto, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuose saugomas vertybes.

Portalo lankytojų tyrimai rodo, kad jų itin padaugėja pavasario mėnesiais, baigiantis mokslo metams aukštosiose ir bendrojo lavinimo įstaigose. Vis dažniau nuorodos į LIMIS portalą pateikiamos ir studentų baigiamuosiuose bei moksleivių darbuose. Tai rodo, kad nemažai studentų ir moksleivių jau žino, kur ieškoti jiems aktualios informacijos apie muziejuose saugomas vertybes.

Pedagogai, rengdamiesi istorijos, dailės, zoologijos, geografijos, lietuvių ir daugeliui kitų pamokų taip pat jau dažnai neišsiverčia be informacijos, skelbiamos LIMIS portale.

Taigi, tiems, kas dar šio portalo nesurado, verta interneto paieškos laukelyje suvesti jo adresą www.limis.lt ir ateityje nuolat draugauti su LIMIS.

Papildomai duomenys apie reprezentatyviausius, didžiausią išliekamąją vertę turinčius eksponatus ir kitas muziejuose sukauptas vertybes jau per LIMIS yra pateikiama ir nacionaliniam kultūros paveldo portalui „ePaveldas“ www.epaveldas.lt bei svarbiausiam Europos kultūros paveldo portalui „Europeana“ www.europeana.eu.

Internete veikia ir trys Lietuvos muziejų virtualių parodų svetainės: „Eksponatai, kuriuos verta pamatyti“ http://parodos.emuziejai.lt/ , „Lietuvos muziejų lobiai“ http://www.muziejai.lt/lobiai/index.html , „Virtualių parodų sistema“ http://www.muziejai.lt/emuziejai/index.asp .

Išsamiai penkiomis užsienio kalbomis (lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų) Lietuvos muziejai pristatomi portale „Lietuvos muziejai“ www.muziejai.lt. Šio portalo skyriuje „Virtuali galerija“ http://www.muziejai.lt/Virtuali_galerija/Virtualios_galerijos.lt.asp taip pat yra paskelbta daug muziejų sukurtų virtualių parodų, daugelio muziejų ekspozicijų, istorinę vertę turinčių pastatų, kuriuose muziejai yra įsikūrę, panoraminės nuotraukos. Čia galima rasti ir muziejų virtualių turų, vaizdo reportažų, nuorodas į virtualias parodas, kurias muziejai yra sukūrę savo interneto svetainėse.

Danutė Mukienė, Lietuvos dailės muziejaus filialo LM ISC LIMIS vedėja

Lietuvos standartizacijos departamentas  2016 m. balandžio 14 d. surengė seminarą „Standartų taikymas kultūros paveldo išsaugojimo ir atminties institucijose“.
Seminaro vieta – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas (Saulėtekio al. 9).
Dalyvavimas nemokamas, išankstinė registracija būtina.

Seminaro programa >