Parodoje – skaitmeninti Lietuvos Nepriklausomybės kelio liudijimai

Muziejai kviečia susipažinti su nauja mobilia stendų paroda, kurioje panaudotas skaitmeninis turinys, sukurtas šiais metais muziejams įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos remiamą projektą „Skaitmeninis turinys apie Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį liudijantį dokumentinį paveldą – nacionaliniuose ir tarptautiniuose portaluose“. Parodoje – 23 mobilūs stendai, kiekviename iš jų – vis kita Lietuvos Nepriklausomybės kelią iliustruojanti istorija.

http://www.ldm.lt/lietuvos-nepriklausomybes-kelias-asmenybes-ivykiai/

Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“ Lietuvos dailės muziejaus Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro patalpose

 

Vykdydami šį projektą 25 Lietuvos muziejai 2016 m. pavasarį pakvietė šalies gyventojus, įstaigas ir organizacijas pasidalinti savo asmeniniuose ir institucijų archyvuose saugomais dar neviešintais dokumentais, nuotraukomis, rankraščiais, kurie iškalbingai pasakoja apie Lietuvos kelią į valstybingumą ir jo pagrindų stiprinimą nuo XIX a. pab. iki šių dienų.

Projekto metu surinkta, ištyrinėta ir suskaitmeninta daugiau negu 4 tūkst. įvairių dokumentinio paveldo objektų. Didžioji jų dalis buvo aprašyta Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS). Duomenys apie daugiau negu 2 tūkst. objektų yra paviešinti LIMIS portale www.limis.lt, Virtualios elektroninio paveldo informacinės sistemos portale „E. paveldas“  www.epaveldas.lt ir didžiausiame Europos kultūros paveldo portale „Europeana“  www.europeana.eu. 200 atrinktų teminių vaizdų panaudota kuriant mobilią stendinę parodą  „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“.

Parodoje pristatomos nuotraukos, kuriose įamžinti ne tik tokie gerai žinomi valstybės ir visuomenės veikėjai kaip Jonas Basanavičius ar Vytautas Landsbergis, bet ir kiti garbūs Lietuvos žmonės, kurie aktyviai dalyvavo tautiniame judėjime, dėjo ir stiprino mūsų valstybės pagrindus įvairiuose šalies regionuose.

Pirmą kartą viešinamos nuotraukos, pasakojančios apie Klaipėdos krašto istoriją ir jo ryšius su buvusia Lietuvos laikinąja sostine iki 1923 m. sukilimo. Jose užfiksuoti 1920–1921 m. vykę pirmieji Mažosios ir Didžiosios Lietuvos visuomeninių ir kultūros organizacijų – Šaulių sąjungos ir Lietuvių meno kūrėjų draugijos – atstovų susitikimai Klaipėdoje ir Kaune. Šiose šiandien jau nebežinomų fotografų nuotraukose įamžintas prof. Tadas Ivanauskas, šaulė Honorata  Ivanauskienė, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, politikos ir visuomenės veikėjas Stasys Šilingas, Mažosios Lietuvos kultūros gyvenimo organizatorius Adomas Brakas ir daugelis kitų iškilių ano metų kultūros, mokslo, valstybės ir politikos veikėjų. Tada, per istorinį klaipėdiečių ir kauniečių susitikimą, ant Rambyno kalno skambėjo patriotinės kalbos, buvo skleidžiamos tautos vienybės idėjos, kalbas sakė Juozas Tumas-Vaižgantas, Vydūnas ir daugelis kitų renginio dalyvių. Vieni iškalbingiausių vaizdų yra iš antrojo (atsakomojo) klaipėdiečių vizito į Kauną. Šiose fotografijose užfiksuoti svečiai ir Kauno gyventojai, geležinkelio stotyje pasitinkantys Mažosios Lietuvos atstovus : atvykstančiųjų – 106, pasitinkančiųjų – pilnas peronas.

Parodos stenduose pateikiama ir paprastų Lietuvos žmonių, ir iškilių asmenų, jų šeimų istorijų. Viena iš jų pasakoja apie pirmojo lietuviškų lėktuvų konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus svarbiausius gyvenimo faktus, jo aistrą aviacijai ir tai, kaip jo pavyzdys prisidėjo plėtojant aviaciją Lietuvoje.

Kitame stende pasakojama apie tarnybą Lietuvos Respublikos kariuomenės autokuopoje 1927–1928 m. atlikusio kelmiškio Bolio Sabaičio likimą. Atskiras stendas skirtas Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus šeimai.

Parodoje pristatoma ir Kumečių-Dovydaičių šeimos istorija, atspindinti tūkstančių kitų lietuvių šeimų likimus XIX a. pab. – XX amžiuje. Iš stendo fotografijų žvelgia knygnešys tėvas, sūnus – Lietuvos kariuomenės karininkas, vėliau tapęs tremtiniu ir vėl į Lietuvą pas savo žmoną ir dvi dukras turėjęs galimybę sugrįžti tik po dešimties metų.

Lietuvos Atgimimo laikotarpį parodoje atspindi Molėtų, Plungės, Skuodo muziejų stendai. Juose – nuotraukos iš pirmųjų Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingų, gyventojų piketų, 1989 m. rugpjūčio 23 d. tris Laisvės ir Nepriklausomybės siekusias kaimynines šalis į vieną grandinę sujungęs Baltijos kelias.

Su paroda galima susipažinti internete adresu http://www.ldm.lt/lietuvos-nepriklausomybes-kelias-asmenybes-ivykiai.

Nuo 2017 m. sausio 2 d. paroda keliauja po šalies kultūros ir švietimo įstaigas. Norintieji ją eksponuoti kviečiami registruotis el. paštu info@limis.lt, nurodant pageidaujamą datą.

 

Lietuvos dailės muziejaus filialo LM ISC LIMIS informacija

 

Daugiau apie projektą:

Kvietimas gyventojams ir organizacijoms dalyvauti iniciatyvoje

Žiniasklaidoje:

Lietuvos žinios

„Alkas“

„Šiaurės rytai“

„Mano Raseiniai“

„Mano Raseiniai“

„Raseinietis“

„Sėlonija“

„Kaišiadoriečiams“