Žingsnis modernaus ir pasauliui atviro muziejaus link

2012-ieji Lietuvoje – Muziejų metai. Tai juos sutelkė prasmingiems darbams ir paskatino tapti atviresniems visuomenei. Vienas iš tokių didelio muziejų susiklausymo ir naujo požiūrio į savo misiją pareikalavusių  darbų yra šiais metais gruodžio pabaigoje finišo tiesiąją pasieksiantis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto finansuojamas projektas „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose“ (projekto kodas VP.2-3.1-IVPK-04-V-01-005). 2010–2012 m. įgyvendinamas šio LIMIS projekto pirmasis etapas.

Siekiant  automatizuoti iki šiol muziejuose vykdytą popierinę eksponatų apskaitą, optimizuoti su ja susijusius administracinius veiksmus, sukurti bendrus muziejų rinkinių apskaitos el. sąveikumo standartus, klasifikatorius, tezaurus, raktažodžių ir personalijų žodynus bei jų administravimo priemones, užtikrinti duomenų analizę ir stebėseną realiame laike, realizuoti bendrą paiešką, pakelti eksponatų prieinamumo lygį, šį projektą Kultūros ministerija inicijavo dar 2009 metais.  Tais pačiais metais projektas buvo įtrauktas į Lietuvos Vyriausybės patvirtintą Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijos priemonių planą 2009–2013 metams, jam skirta 7 mln. litų. Projektą įgyvendinti Vyriausybės pavedimu teko  didžiausią patirtį kultūros paveldo skaitmeninimo srityje iki šiol tarp muziejų turėjusiam Lietuvos dailės muziejui (LDM). Čia už projekto įgyvendinimą yra atsakingas šio muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS). Darbai pradėti 2010 m. kovo mėnesį, Lietuvos dailės muziejui,  Informacinės visuomenės plėtros komitetui bei Centrinei projektų valdymo agentūrai pasirašius projekto finansavimo ir administravimo sutartį.

Pagrindiniai projekto uždaviniai jau pasiekti: sukurta  Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS), ji įdiegta devyniolikoje Lietuvos nacionalinių bei respublikinių muziejų. Šiuos darbus vykdė jungtinės veiklos grupė, kurią sudaro UAB „Alna Software“, UAB „Sintagma“ ir UAB „Webmedia“ (NORTAL). Be to, įgyvendinant projektą yra nupirkta ir muziejuose įdiegta techninė ir programinė įranga, garantuojanti sukurtos sistemos veikimą. Įrengta ir LIMIS serverinė.

LIMIS sudaro galimybę automatizuotai,  vadovaujantis vieningais standartais vykdyti muziejuose  esančių kultūros paveldo objektų apskaitą, kaupti ir saugoti skaitmeninę informaciją apie šias vertybes bendramuziejinėje duomenų bazėje,  viešinti bei teikti ją į kitas  nacionalines ir tarptautines duomenų bazes, portalus – integruoti šią informaciją į bendrą skaitmeninę pasaulio kultūros paveldo erdvę. Sistema sudaryto sąlygas ir Lietuvos muziejų teikiamų elektroninių paslaugų plėtrai.

LIMIS išskirtinis bruožas –  didelis kiekis specialiai jai sukurtų ir į ją integruotų klasifikavimo sistemų, kurias sudaro klasifikatoriai, tezaurai, raktažodžių ir personalijų žodynai. Šiuo požiūriu kito tokio analogo bent jau kol kas Lietuvoje nėra. Išanalizavus muziejų poreikius, iš viso per 2010–2012 m. didesnių ir mažesnių klasifikavimo sistemų sukurta daugiau negu šimtas. Vien į Eksponatų ir komplektų tipų tezaurą  jau yra integruotos 23 klasifikavimo sistemos. Dar daugiu jų yra Vietovių tipų tezaure. Šias sistemas, bendradarbiaudami su kituose Lietuvos muziejuose dirbančiais specialistais, sukūrė ir toliau plėtoja LDM filiale dirbantys projekto administravimo ir vykdymo grupės nariai. Klasifikavimo sistemos buvo rengiamos vadovaujantis tarptautiniais vienakalbių ir daugiakalbių žodynų kūrimo standartais, Lietuvos ir kitų pasaulio šalių (Latvijos, Estijos, Čekijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir kt.) muziejų bei kitų kultūros paveldo ir mokslo įstaigų sukaupta patirtimi.

Praktika rodo, kad klasifikavimo sistemų kūrimas, plėtra ir atnaujinimas  – ilgametis ir nepertraukiamas darbas. Todėl, užbaigus įgyvendinti projektą, jis ir toliau vyks. Tuo LDM pavesta rūpintis jo filiale LM ISC LIMIS suburtai darbo grupei, kuriai vadovauja šio centro Metodinio skyriaus vedėja ir LIMIS turinio administratorė Dalia Sirgedaitė.

Projekto įgyvendinimo metu respublikiniuose ir nacionaliniuose muziejuose suskaitmeninta daugiau negu 20 tūkstančių eksponatų. Į šias veiklas jau yra įsijungęs ir didelis skaičius savivaldybių bei žinybinių muziejų, viešųjų įstaigų-muziejų. Nors į šiuos muziejus LIMIS sistema ir nėra diegiama, jie, šių metų gruodžio mėnesio pabaigoje užbaigus įgyvendinti projektą, taip pat turės galimybę pradėti dirbti su LIMIS – specialiai šiems muziejams yra sukurtas LIMIS-M alternatyvus posistemis, prie kurio muziejuose dirbantys specialistai iš savo darbo kompiuterių jungsis per interneto naršykles. Siekdamas, kad šie muziejai aktyviau įsijungtų į kultūros paveldo objektų skaitmeninimo veiklas, LDM 2012 m. partnerio teisėmis įsijungė į tarptautinį senų nuotraukų, sukurtų pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939), projektą ir dalyvio teisėmis į jį jau įjungė daugiau negu 30 kitų muziejų, tarp kurių yra nemažai ir tokių, kurių steigėjas – savivaldybė.

Dauguma muziejų vadovų, specialistų supranta skaitmeninimo svarbą, tačiau dažnai jie į šias veiklas neturi galimybių įsijungti dėl paprastų materialinių dalykų – muziejuose vis dar trūksta skaitmeninimui skirtos techninės bei programinės įrangos bei kvalifikuotų šios srities specialistų.  Daugelis savivaldybių, žinybinių organizacijų vis dar neranda finansinių galimybių skirti muziejams reikalingų lėšų minėtai įrangai nusipirkti bei skaitmeninimo srityje dirbantiems specialistams išlaikyti.  Todėl savivaldybių ir žinybiniai muziejai laukia LIMIS projekto antrojo etapo, nes tikisi, kad šį kartą naudos gavėjai jau bus ne tik nacionaliniai ir respublikiniai muziejai, bet ir savivaldybių bei žinybų įsteigti muziejai. Na o kol kas dirbama naudojant tuos finansinius ir intelektualinius resursus, kuriuos muziejai turi, kurių galima rasti įgyvendinant iš Lietuvos Respublikos ir savivaldybių biudžetų remiamus kultūros paveldo skaitmeninimo, sklaidos ir kt. projektus.

LIMIS projektas sudarė galimybes visuomenei plačiai, kad ir virtualiai, atverti duris į  muziejų saugomų vertybių fondus. Užbaigus įgyvendinti projektą, interneto vartotojams duomenys apie muziejuose suskaitmenintas, automatizuotai aprašytas vertybes bus pateikiami ne tik LIMIS portale www.limis.lt, bet ir visų nacionalinių bei respublikinių muziejų, kuriuose įdiegta LIMIS sistema, elektroninių katalogų viešose prieigose – iš viso jų kuriama 19.

Danutė Mukienė,
Lietuvos dailės muziejaus filialo LM ISC LIMIS vedėja, LIMIS projekto vadovė

Straipsnis spausdintas Kultūros savaitraštyje „Literatūra ir menas“ (Nr. 46). Atsisiųsti PDF >